Žmogus gamtos ir jausmų stichijoje ( I. Šeiniaus ,,Kuprelyje‘‘ )

Ignas Šeinius yra neeilinė, įdomi asmenybė tiek lietuvių literatūroje, tiek istorijoje. Šalia kūrybos, jo gyvenime egzistavo aktyvi diplomatinė veikla. Šeiniui teko gyventi ir Lietuvoje, ir užsienyje – Danijoje, Švedijoje... Visas šios asmenybės gyvenimas tarsi pažymėtas dvilypumu ir skirtybėmis. Kaip sako Sigutė Radzevičienė savo monografijoje: ,,Rašytojo likimo išties pakaktų dviems: Ignui Jurkūnui Šeiniui, prozos modernintojui XXa. pradžios lietuvių literatūroje; ir Ignui Jurkunui Scheyniui, nuosaikioje švedų literatūros tradicijoje švediškai prabilusiam baltiškajam balsui. Tiesa, pas mus impresionizmo kūrėjas – klasikas. Svetur jis tituluojamas kukliau, tačiau – ne paraščių figūra ‘‘ I. Šeiniaus literatūrinė veikla, nors nutrūkstanti ir atsinaujinanti, puoselėta tik protarpiais, mums yra svarbiausia ir įrodo I. Šeiniaus nuopelnus kultūrai ir menui.

Vienas dažniausiai minimų Igno Šeiniaus nuopelnų – impresionizmo pritaikymas ir naudojimas lietuviškoje literatūroje, kuri anksčiau šio stiliaus bruožų taip ir neturėjo. Impresionizmas mene pasireiškia akimirkos vaizdavimu, nuostata, kad nieko nėra pastovaus, viskas kinta ir mainosi, o žmogus yra blaškomas aplinkos ir savo jausmų peripetijų. Taipogi impresionistams ypatingai svarbi gamta, jos vaizdavimas ir reikšmė žmogui. Visa tai ir net daugiau Ignas Šeinius naudojo savo kūryboje. Be jokių abejonių, ryškiausias ir įspūdingiausias rašytojo kūrinys, lietuviškojo impresionizmo pavyzdys yra romanas ,,Kuprelis‘‘, sukurtas 1910-1911m., rašytojo gimtinėje – Šeiniūnuose, ir Vilniuje. ,,Kuprelis‘‘, dar vadinamas Vienos pavasario dienos pasaka, yra pasakojimas apie žmogaus vidinę dramą, susitelkiant į jausmus ir potyrius, mąstant filosofiškai ir kūrybiškai. Kūrinys buvo pirmasis tokio tipo – modernus romanas – lietuviškos literatūros istorijoje.