Tradicijos ir modernumo sankryža: IGNAS ŠEINIUS.Žmogus gamtos ir jausmų stichijoje.

Vienintelis dalykas- gamta, kurią galime laikyti apskritai kūrybos, kaip gyvenimo egzistencinės prasmės , metafora, yra sietina su šviesesne ateitimi. Taigi, šiame I. Šeiniaus romane gamta yra pavaizduota kaip žmogaus ir gamtos išbandymas, atskleidžiantis žmogaus būties esmę. Skaudžių išgyvenimų, netekties akivaizdoje išryškėja žmogaus stiprybė, gebėjimas nepasiduoti, bei pajausti tikrųjų egzistencinių vertybių svarbą. Ypač pabrėžiamas kognityvus aspektas, susijęs su mąstymu. Mąstydamas abstrakčius dalykus suvokia metaforų pagalba. Jis sukuria tam tikrus modelius, schemas, kurie yra pastovūs. Jų pagrindą sudaro esminės, egzistencinės sąvokos: gyvenimas, meilė, laikas, žmogus.