Globalizacijos iššūkiai verslui ir visuomenei

Šiuolaikiniame Vakarų socialiniame moksle ir žiniasklaidoje vienu iš dažniausiai vartojamų terminų tapo ,,globalizacija“. Kai kurie mokslininkai drįsta teigti, kad globalizacijos pradžios verta ieškoti prieš tūkstančius metų, kuomet atsirado pinigai bei įsigalėjo prekyba. Taigi galime teigti, kad globalizacija yra toks pat senas reiškinys kaip ir civilizacija (10, p.1).

Globalizacija – tai visą pasaulį apimančios rinkos skverbimasis į šalių gyvenimą, sukeltas stiprėjančios tarptautinės finansų rinkos, didėjančios pasaulinės prekybos, daugianacionalinių verslovių kūrimosi, telekomunikacijos naujovių ir informacinių technologijų plėtros (3, p.272).

Pati globalizacija, kaip reiškinys gali būti siejama su 20 a. antrąja puse, kuomet ėmė augti ir stiprėti tarptautinės organizacijos, ribojančios valstybių suverinitetą, plėstis transnacionalinės korporacijos, didėti ekonominė priklausomybė tarp valstybių (kai ekonominės ar finansinės krizės viename regione paveikia ir kitus regionus), tarptautinių nevyriausybinių veikėjų įtaka tarptautinei sistemai (pavyzdžiui, teroristinės organizacijos), standartų ir normų supanašėjimas daugelyje gyvenimo sferų.

Literatūroje globalizacijos vertinimas išsiskiria. Vieni autoriai teigia, jog globalizacija yra teigiamas reiškinys, jis atveria uždaras sienas ir suteikia galimybę visuomenėms ar valstybėms pasisemti iš kitų valstybių patirties ir perimti iš jų tai , kas geriausia. Kai kurių autorių nuomone, ir pati valstybė nebetenka turėtos savo reikšmės reguliojant ekonominį ir socialinį visuomenių gyvenimą. Z. Bauman teigia jog valstybės nyksta, o jas ardančios jėgos yra transnacionalinės.

Taigi, vieniems globalizacija yra kuriančiosios modernizacijos tęsinys ir progreso varomoji jėga, augančio turto, laisvės, demokratijos ir laimės šaltinis, kuris sukuria palankiausias sąlygas ir suteikia naujo tipo, neišbandytų galimybių, įžengiant į vadinamąjį ,,naująjį“ informacijos ir žinių visuomenės pasaulį. Kitiems globalizacija reiškia kenksmingą ardantį procesą, kuris įtvirtina turtingesniųjų išsivysčiusių šalių bei regionų dominavimą atsiliekančių valstybių bei regionų atžvilgiu ir skatina tarptautinio kapitalo puolimą bei tarptautinio masto kompanijų ir tarptautinių finansinių institucijų užmačias plėsti pasaulyje savo galią, nukreipiant procesų eigą tik sau naudingomis kryptimis (12, p. 1).

Šiame darbe plačiau panagrinėsime, koks tai reiškinys ir koks globalizacijos poveikis įvairiose srityse: tiek politikoje, ekonomikoje, kultūroje, tiek visame pasaulyje ir kaip tai veikia verslą ir visuomenę. Remiantis moksline literatūra bei straipsniais, stengsimės apčiuopti abi globalizacijos proceso esmės puses, sieksime suvokti tiek globalizacijos procesų pasauliui sukeliamus milžiniškus pokyčius, tiek prieštaringą jų poveikį verslui bei visuomenei.