Socialinės stratifikacijos samprata

Išgirdę kalbas apie socialinę klasę, kastą ar luomą, dažnai pagalvojame, kad tai jau pasenęs skirstymas, egzistavęs prieš keletą šimtmečių, tačiau net ir XXI amžiuje socialinės klasės yra svarbu.
Visuomenė apibrėžiama kaip socialinių ryšių tarp organizuotų grupių visuma. Mes visi be išlygų esam socialinės būtybės, todėl esame priklausomi nuo visuomenės tam, kad gyventume kaip žmonės. Tai bendras žmogiškos sąlygos aspektas. Kitas aspektas: specifinės grupės žmonių, gyvenančių kartu tam tikrais būdais (angl. ways) – tai skirtingos visuomenės. Šiuolaikinės visuomenės dažnai vadinamos klasių visuomenėmis, suteikiant “klasės” sąvokai platesnę negu marksizme prasmę ir išskiriant žymiai daugiau klasių pagal įvairius kriterijus (A. Dargytė-Burokienė, 1999).
Istorijoje yra būta mėginimų sukurti visuomenę, kurios visi nariai būtų lygūs. Lygybė tokiose visuomenėse buvo dekraruojama, o ne reali. Skirtumai išteklių turėjime ir kontrolėje buvo matomi net lygybę deklaruojančiose visuomenėse. Šiai nelygybei įvardyti naudojamas socialinės stratifikacijos teriminas.
Terminai socialinis sluoksnis arba socialinė stratifikacija žymi žmonių kategorijas, žimančias tam tikrą socialinį rangą visuomenės hierarchijoje.
Socialinės stratifikacijos rodikliai: valdžia, galia, statusas, kapitalas, teisėtumas (legitimumas), saugumas, amžius, išsimokslinimas, urbanizavimas, užimtumas, gyvenimo kokybė, gyvenimo stilius, prestižas.
Darbo tema – socialinės stratifikacijos samprata.
Darbo uždaviniai :
• Išanalizuoti stratifikacijos sampratą ir jos sitemas
• Apžvelgti socialinės struktūros tyrimų aspektus
• Pateikti išvadas