Pasakos misterijos su prologu „Trys talismanai“ analizė pagal Aristotelio „poetiką“

Jau nuo antikos laikų prasidėjo „žodžio meno“ analizė. Jeigu išsireikštume paprasčiau, tai pradėta analizuoti kūryba. Arba susidomėta kūrybos kryptimis imta ją vertinti. Pradžioje tokios krypties, kai poezija nebuvo, tai buvo bendras šokio, muzikos ir žodžio šaka. Taip per šiuos tris elementus buvo išsakoma bendra vidinė autoriaus būsena. Tokiu žmogumi, kuris gali kurti, negalima tapti, juo reikia gimti. Nieko nuostabaus, kad tai bendra atšaka iš kurios vėliau buvo išskirti atskiri menai ir atskiros šakos, nes tuo laiku daug kas buvo sugrupuota, sujungta į junginius. Buvo kuriama bendra meno teorija, kuri tik vėliau perimta kitų filosofų ir žengdama per šimtmečius kinta ir skyla., kol galiausiai išskiriama kaip atskira ir net atsiranda mokslas apie šį meną.
Dabar mes nagrinėjame įvairius kūrinius pagal įvairias teorijas ir normatyvus ir žinome kokiam žanrui kas priklauso, tačiau visos teorijos ir suskirstymai be taisyklės neatsirado kartu su poezija, jos augo bėgant amžiams ir susiformavo XIXa, kaip ir disciplina. Žinoma ne visos šios teorijos atsirado iš karto, tačiau mokslas susiformavo būtent tada.
Vienas iš pirmųjų filosofų, kuris skyrė didesnį dėmesį poezijai – Aristotelis. Nors prieš jį buvo filosofų, tačiau didesnių veikalų būtent apie poeziją jie neparašė. Todėl šiame darbe nagrinėsime vieną iš pirmųjų traktatų apie poeziją – Aristotelio „Poetiką“ ir K. Inčiūros pasaką misteriją su prologu „Trys talismanai“. Išsiaiškinsime kiek K. Inčiūro kūrinys atitinka Aristotelio nurodytus kriterijus skirtus poezijai, o kas jame yra visai kitaip nei nurodė Aristotelis.
Darbo tikslas atlikti K. Inčiūros pasakos misterijos su prologu „Trys talismanai“ analizę pagal Aristotelio „Poetiką“.
Darbo uždaviniai:
1. pristatyti Aristotelio „Poetiką“
2. pristatyti K.Inčiūros „Trys talismanai“
3. pateikti kūrinio „Trys talismanai“ neatitikimą Aristotelio keliamiems reikalavimams.