Gydytojo - ligonių santykių problemos analizė

Lietuvoje kaip ir daugumoje Rytų bei Vidurio Europos šalių vyksta gana sparti sveikatos priežiūros sistemos reforma, visuomenės demokratizacija, kurios metu keičiasi gydytojo ir paciento santykiai, išryškėja sveikatos tiekėjo ir vartotojo bendri bei asmeniniai interesai, formuojasi nauji sveikatos profesionalų socialiniai tinklai ir socialiniai vaidmenys (Giedrikaitė R., Misevičienė I., Jakušovaitė I. 2008). Gydytojų ir pacientų santykių problema kilo ir plėtojosi veikiant įvairiems pacientų ir gydytojų tarpusavio sąveikos bei visos sveikatos priežiūros sistemos veiksniams, susijusiems tiek su pačios visuomenės, tiek su sveikatos priežiūros sistemos pokyčiais (Leonavičius V., Baltrušaitytė G., Naujokaitė I. 2007). Abipusiai geri gydytojo ir paciento santykiai yra sveikatos priežiūros sistemos reformos dalis, nes jų tarpusavio sąveika yra svarbus socialinis veiksnys, atliekant įvairias gydymo konsultacijas, gyventojų sveikatos stebėseną ir visuomenės sveikatos švietimą (Kaminskas R, Peičius E. 2005). Gydytojo ir paciento santykiai vis labiau pripažįstami kaip svarbus kintamasis medicinos praktikos aspektas. Medicinos istorijoje nuolat diskutuojama apie gydytojų ir jų pacientų santykius, kurie neabejotinai yra vieni sudėtingiausių tarpasmeninių santykių dėl įvairių priežasčių. Tai apima sąveika tarp individų iš ne lygių pozicijų. Siektinų rezultatų kokybę lemia ne tik paciento ir gydytojo pasitenkinimas bendradarbiavimu, bet ir paciento sugebėjimas laikytis nurodymų, sugebėjimas suvaldyti situaciją atkryčio metu (Koutsosimou M., Adamidis K., Liakos A., Mavreas V. 2013).

Daugeliu atveju net ir pasitenkinimą bei sveikatos priežiūros sistemos vertinimą lemia gydytojo ir paciento santykis (Leonavičius V., Baltrušaitytė G., Naujokaitė I. 2007). Šiuolaikinėje visuomenėje pacientas turi būti informuotas ir turėti pakankamai žinių apie savo sveikatos būklę, numatomo gydymo riziką. Paciento teisė į informaciją yra glaudžiai susijusi su problemomis pasirenkant medicinines procedūras (Girštautaitė G., Dučinskienė D., Vladičkienė J., Jankauskienė L. 2008). Išsamios, patikimos ir tikslios informacijos pateikimas didina paciento pasitikėjimą medicinos personalu. Informacija, kuri suteikia gydytojai pacientams, priklauso nuo gydytojo užimamų pareigų, specializacijos laipsnio ir nuo žinių apie paciento teises bei reikalauja iš gydytojo kantrybės ir laiko (Girštautaitė G., Dučinskienė D., Vladičkienė J., Jankauskienė L. 2008). Teisė į informaciją apima daugelį asmens ir visuomenės gyvenimo sričių. Tai ne tik teisė gauti informaciją apie įvykius valstybėje, susipažinti su oficialiais valstybės institucijų dokumentais, bet ir teisė į informaciją apie savo sveikatą. Teisė į informaciją ne tik tenkina paciento poreikius, bet ir sudaro jam galimybę dalyvauti priimant sprendimus apie diagnostikos ir gydymo metodus bei jų taikymo pasekmes (Giedrikaitė R., Misevičienė I., Jakušovaitė I. 2007).

Tikslas – išanalizuoti gydytoju-ligonių santykių problemas.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti pacientų bei gydytojų nuomonę apie paciento teisę į informaciją.
2. Įvertinti pacientų galimybę dalyvauti priimant sprendimus susijusius su jo gydymu ir slauga.
3. Nustatyti paternalizmo įtaką paciento autonomijai.