Surogatinė motinystė. Probleminės situacijos analizė.

Surogacija – tai reprodukcijos metodas, kai pagal sutartį moteris sutinka pastoti ir išnešioti kūdikį. Yra skiriamos kelios surogacijos rūšys: tradicinė (angl. traditional surrogacy), kai moteris pastoja bei išnešioja savo genetinį vaisių (nes naudojama pačios moters kiaušialąstė), pagimdo kūdikį ir jį atiduoda auginti kitiems tėvams; „nėštuminė“ (angl. gestational), kai motina pastoja ir nešioja vaisių, kuriam ji nėra biologinė motina. Taip pat įvardijamos ir altruistinė bei komercinė surogacijos. Altruistinės surogacijos atveju moteris negauna jokio finansinio atlygio, o komercinės – poros moka didžiulius pinigus, jog pasirinkta moteris išnešiotų jų kūdikį. Komercinė surogacija yra legali JAV, Ukrainoje, Rusijoje, taip pat ir Indijoje, kur indės, išnešiojusios kūdikį nevaisingoms poroms iš Europos ar Šiaurės Amerikos gauna užmokestį, kuriuo užtikrina savo šeimų ateitį [1].

Galima teigti, kad surogatinė motinystė – tai pagalba šeimai, kuri dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių negali susilaukti vaikų. Ar surogatinės motinystės klausimas aktualus dabartinėje visuomenėje? Galbūt ją reikėtų įteisinti Lietuvoje? Viešojoje erdvėje galima pastebėti skelbimų, kuriuose ieškoma surogatinių motinų: „Pasiturinti ir nuoširdi užsieniečių šeima negali susilaukti vaikelio, todėl ieško moters galinčios išnešioti kūdikį (surogatinė motina). Atlygis už šią paslaugą 10000 eur. Garantuojame konfidencialumą ir puikias gyvenimo sąlygas. Jeigu norėsite, kartu su Jus lydinčiu asmeniu, visą nėštumo periodą galėsite praleisti užsienyje jaukiuose apartamentuose nemokamai. Visos Jūsų ir Jus lydinčio asmens kelionės, bei pragyvenimo išlaidos yra apmokamos. Jeigu gali mums padėti, laukiame Tavo laiško adresu: <...>“ [8].