Lietuviškos kultūros atnaujinimo vizija Vytauto Alanto knygoje "Žygiuojanti tauta" (1940 m.)

Vizija – tarimas vaizdas, regėjimas, svajonė. Kiekvienas turi tam tikras vizijas rūpimu klausimu. XXa. pradžioje, kuomet Lietuva įgijo nepriklausomybę, vienas iš pagrindinių viešumoje akcentuojamų klausimų buvo Lietuva ir jos ateitis – kultūra, ekonomika, vidaus ir užsienio politika. Daugelis viešumos žmonių turėjo tvirtą nuomonę apie mūsų valstybės ateitį, siekius. Taip pat turėjo susikūrę vaizdinius, kaip reikėtų valdyti ar pakeisti politiką, kultūrą, tautinius įpročius tam, kad valstybė atrodytų patrauklesnė, geresnė ar įtakingesnė.

Vienas iš XXa. pradžios visuomenės veikėjų – rašytojas, redaktorius – Vytautas Alantas (Vytautas Benjaminas Jakševičius) taip pat turėjo savo viziją susijusią su Lietuva, jos kultūros atnaujinimu, lietuvybės, tautiškumo puoselėjimu. 1940m., „Pažangos“ leidykla išleido vieną iš jo kūrybos darbų, kuriame aiškiai atsispindėjo V. Alanto svajonės Lietuvos ateities atžvilgiu, siekiai auklėti tautą ir pastūmėti, pakreipti ją reikiama ir, jo manymu, teisinga linkme. Knygoje „Žygiuojanti tauta“ daug dėmesio skiriama tautinei kultūrai ir tautos auklėjimui todėl, kad pagal autorių tautinė kultūra yra „tvirčiausias mūsų laisvės laidas“[1], krašto gerovės šaltinis ir tuo pačiu - tautos garbės reikalas. Rašytojas turi tvirtą nuomonę, kokia turėtų būti lietuvių tauta ir tą nuomonę pateikia, pagrindžia aiškiais, daugeliui suprantamais pavyzdžiais, atrodytų tam, kad eilinis skaitytojas taip pat suvoktų jos svarbą valstybei, plėstų jau turimą suvokimą ir galėtų sėkmingai kurti moderniosios Lietuvos tautinę kultūrą.

Darbe bus mėginama išsiaiškinti kokią savo valstybės viziją V. Alantas bando „primesti“ lietuviui, skaitytojui, į rankas paėmusiam „Žygiuojančios tautos“ knygą ir kokia asmenybe buvo pats rašytojas.

Tikslas: išsiaiškinti Vytauto Alanto siekius bandant atnaujinti Lietuvos kultūrą

Uždaviniai:

1. Aptarti Vytauto Alanto asmenybę
2. Išsiaiškinti valstybės valdymo prioritetus
3. Ištirti atnaujintos valstybės viziją pagal V. Alantą.

Naudota literatūra: Darbui parengti buvo naudojamos trys knygos: Leono Paleckio – Kaktavičiaus „Vytautas Alantas: gyvenimas ir kūryba“, kuri padėjo suprasti pačio rašytojo gyvenimą, kelią link viešumos, šeimos įnašą, priežastis, įvykius nulėmusius jo pasaulėžiūrą, formavusius tvirtą nuomonę daugeliu klausimų. Antroji, darbui parengti, naudota knyga - „Antanas Smetona ir jo laikai“ parašyta Liudo Truskos, suvaidino tarsi epizodinį vaidmenį. Ja remtasi, kuomet norėta išsiaiškinti politinę aplinką, aplinką kuri taip pat galėjo įtakoti tautinės kultūrinės vizijos sudarymą. A. Smetona nebuvo eilinis prezidentas, tai labai stipri asmenybė, bandanti sutelkti valdžią tik savo rankose. Leono Paleckio – Kaktavičiaus knygoje buvo užsiminta, kad vienu gyvenimo laikotarpiu V. Alantai su prezidentu susitikti ir bendrauti tekdavo bent kartą per savaitę. To pasekoje galime daryti išvadas, kad daugiau ar mažiau A. Smetona buvo veiksniu rašytojo nuomonės/aplinkos formavimui. Norint tai suprasti ir buvo naudotasi L. Truskos „Antanas Smetona ir jo laikai“ knyga. Trečioji, ir pagrindinė, šiame darbe naudota knyga – aptariamoji Vytauto Alanto „Žygiuojanti tauta“. Joje bandyta rasti rašytojo siekius, vizijas politiniais, kultūriniais klausimais išsiaiškinti nuomonę apie tuometinę Lietuvos kultūrą.

[1] V. Alantas, Žygiuojanti tauta, Nacionalisto biblioteka 2013m., p.50