Katalikų Bažnyčios vaidmuo Lietuvos kultūriniame gyvenime

Praktiškai visose Rytų ir Vidurio Europos valstybėse, kurios išgyveno komunistinio režimo laikotarpį, religinės bendruomenės vaidino labai svarbų vaidmenį kultūriniame bei išsivadavimo judėjime. Jos buvo disidentinės veiklos centrais. Lietuva – ne išimtis. Sovietmečiu Lietuvoje Katalikų Bažnyčiai teko itin svarbus vaidmuo. Tuo metu, kai totalitarinė sovietinė sistema buvo užgniaužusi kiekvieną laisvą mintį, kai buvo planuojama Lietuvą surusinti, Katalikų Bažnyčia vienintelė sugebėjo atsilaikyti nesutriuškinta, turėjo įtakos Lietuvos kultūriniame gyvenime, skelbė išsivadavimo idėjas.

Istorinės sąlygos skatino Katalikų Bažnyčią užimti vietą išsivadavimo judėjimo priešakyje. Dar XIX amžiuje susiformavo tautiškumo ir religiškumo sąjunga, vaidinusi labai svarbų vaidmenį Lietuvoje sovietinės okupacijos metais. Juk komunistinis režimas reiškė ne tik politinę priespaudą, nutautinimo pastangas, bet ir siekį sunaikinti religiją. Tačiau sovietinė antireliginė politika ne tik nesugebėjo sunaikinti Bažnyčios, bet priešinai, paskatino ją aktyviai įsijungti į išsilaisvinimo judėjimą.

Rašytiniai šaltiniai liudija, jog Katalikų Bažnyčios padrąsinimas ar net tiesioginė parama pokario kovose buvo nepaprastai svarbus, stiprybę teikiantis veiksnys. Be to, nepaisydami  represijų, didžioji dalis kunigų, vienuolių slapta ar atvirai palaikė partizanus, patys aktyviai dalyvavo ginkluotoje rezistencijoje. Kunigams labai svarbus vaidmuo teko ir tremtyje. Į Sibirą išvežtiems lietuviams tautiniai ir religiniai motyvai buvo labai svarbūs. Kolektyvinės religijos praktikos iš esmės buvo vienintelis dalykas, padėjęs išlaikyti dvasinę stiprybę Sibire.