Suvalkijos vaidmuo Lietuvos visuomenės vystymuisi 1864 - 1904 m.

XIX a. Užnemunė vystėsi skirtingai nuo kitų lietuviškų gubernijų, patekusių į Rusijos imperijos sudėtį po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų. Kurį laiką Užnemunė priklausė Prūsijai, vėliau buvo įtraukta į Varšuvos kunigaikštystę ir Lenkijos karalystę. Netgi po pastarosios likvidavimo, Rusijos administracijos, kraštas buvo visai kitaip traktuojamas.

Po 1863 – 1864 m. sukilimo numalšinimo, Rusijos valdžia ėmėsi griežtų priemonių siekdama surustinti lietuvių tautą. Buvo uždrausta vartoti lotynišką raidyną lietuvių kalboje ir draugijų veikla. Daug griežčiau buvo elgiamasi su Kauno ir Vilniaus gubernijose gyvenančiais lietuviais, nei su Suvalkų gubernijos, kuri buvo įkurta 1867 m.

Suvalkų gubernijoje, esant švelnesnei Rusijos politikai, susidarė sąlygos formuotis lietuvių inteligentijai. Tiesa, draugijos steigdavosi slapčia, tačiau tai vyko laisvanoriškumo principu ir kadangi jos Suvalkijoje nebuvo taip stipriai persekiojamos, tai leido joms sutvirtėti ir padaryti didesnį įnašą į Lietuvos visuomenės formavimąsi.

Darbo tikslas. Atskleisti kokią įtaką Suvalkija padarė Lietuvos visuomenės vystymuisi spaudos ir organizacijų draudimo laikotarpiu 1864 – 1904 m.

Darbo uždaviniai. Norėdamas pasiekti išsikeltą darbo tikslą, sieksiu įgyvendinti šiuos uždavinius:

1. Išryškinti Užnemunės regiono administracinius skirtumus nuo likusių lietuviškų gubernijų.
2. Atskleisti kaip lyderystės vaidmuo Lietuvos visuomenės vystymesi perėjo iš Žemaitijos į Suvalkijos rankas.
3. Aprašyti kokia buvo Rusijos valdžios politika Užnemunės regione.
4. Atskleisti kokiomis priemonėmis lietuviai Suvalkų gubernijoje galėjo prisidėti prie visuomenės formavimo.
5. Įrodyti, jog iš Suvalkų gubernijos kilusių lietuvių įnašas į lietuvių visuomenės formavimąsi buvo našus.

Metodai. Naudosiu aprašomąjį, lyginamąjį ir analitinį metodus. Aprašomąjį metodą naudosiu aprašydamas Užnemunės krašto administracinę kaitą, Rusijos politiką šioregiono atžvilgiu ir priemones, kuriomis buvo galima Suvalkijoje prisidėti prie visuomenės formavimo. Lyginamąjį metodą taikysiu lygindamas Užnemunės regiono administracinę kaitą su kitomis lietuviškomis gubernijomis ir kaip skyrėsi rusų politiką Užnemunėje ir kitose lietuviškose gubernijose. Analitinį metodą naudosiu siekdamas išryškinti kokią įtaką lietuviai iš Suvalkijos turėjo viso Lietuvos visuomenės vytymesi spaudos ir draugijų draudimo likotarpiu 1864 – 1904 m.

Literatūra. Rašydamas darbą naudojausiu daugiausia lietuviška literatūra. Daugiausia informacijos susijusios su Suvalkijos regionu ir jo įtaka Lietuvos visuomenei 1864 – 1904 m. radau

E. Aleksandravičiaus, A. Kulakausko. Carų valdžioje. XIX amžiaus Lietuva. Baltos lankos, 1996; D. Ginuvienės, Pašešupio knygnešiai. Marijampolė, 2004 ir V. Stonienės, Lietuvos knyga ir visuomenė: nuo spaudos draudimo iki nepriklausomybės atkūrimo 1864 – 1990. Versus Aureus, 2006; knygose.