Inovacijos Lietuvos modelių agentūrose

Visame pasaulyje vyksta reikšmingi pokyčiai, sparti globalinė integracija ir augantys socialiniai skirtumai, kurie daro didelę įtaką ateities inovacijų plėtrai. Verslas išgyvena evoliucijos procesą, kurioje eigoje keičiasi nusistovėjusi tvarka bei įpročiai. Šiuos pokyčius labiausiai įtakoja vis augantis akcininkų, analitikų, darbo sąjungų, darbuotojų, visuomeninių organizacijų bei žiniasklaidos spaudimas kompanijoms būti kuo skaidresnėmis ir atsakingesnėmis. Inovacijos išskiriamos kaip vienos svarbiausių elementų, kurios turi didelę galią ir gali daryti realią įtaką įvairių sričių procesams, pakreipiant juos viena ar kita linkme. Tradicinei pelno siekiančiai organizacijai jau nebepakanka rūpintis tik savo tikslų įgyvendinimu, norėdama atsilaikyti konkurencinėje kovoje ji turi diegti inovacijas, t.y. reaguoti ir atsakyti į visuomenės poreikius naujovėmis. Organizacijos inovacijos yra apgalvotas kūrimas ir naujovių diegimas į kompanijos produktus, paslaugas, struktūrą ar procesus. Taigi, daugeliui organizacijų inovacijų diegimas yra būtinas norint išlikti konkurencingiems. Paprastai šnekant, inovacija pirmiausia yra įvardijama kaip žinių kūrimo procesas. Tačiau kuriant naują inovaciją reikia peržengti esamas žinias ir kurti naujas.

Nors inovacijos ir tampa vienu svarbiausiu šiuolaikinio verslo organizavimo klausimu, tačiau vis dar sudėtinga apibrėžti inovacijų esmę ir vaidmenį, jų atpažinimo bei praktinio pritaikymo būdus, galimybes. Pastaruoju metu ypač domimasi inovacijų teikiama nauda ir indėliu į įmonių konkurencingumo didinimą. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, mūsų šalies įmonės pradeda keisti požiūrį į inovacijas.

Iš anksčiau išdėstytų minčių ryškėja pasirinktos temos aktualumas – pokyčiai ir tendencijos versle ir jo aplinkoje reikalauja, kad įmonės atrastų būdus diegti inovacijas. Kyla natūralus poreikis turėti kuo daugiau informacijos apie inovacijų vaidmenį.

Temos naujumas. Konkrečių inovacijų formos priklauso nuo jų veiklos pobūdžio ir sąlyčio su įmone. Neatsižvelgimas į inovacijų vaidmenį tampa rimtu konkurencingumo praradimo aspektu ateityje. Temos naujumas tame, kad atliekant inovacijų tyrimą modelių agentūrose bus bandoma įrodyti inovacijų svarbą modelių agentūrų veikloje, inovacijų įtvirtinimo galimybes ir problemas.

Tyrimo problema. Norint atlikti tyrimą, darbe keliami probleminiai klausimai: ar pasirinktos tirti modelių agentūros turėtų viešai pasakoti apie savo inovacijas? Kuo modelių agentūroms naudingas inovacijų diegimas? Ar modelių agentūros suvokia inovacijų svarbą?

Todėl akivaizdi mokslinė ir praktinė problema – nepakankamas inovacijų diegimas ir inovacijų vaidmens svarba mados industrijoje.

Tyrimo objektas – Inovacijos Lietuvos modelių agentūrose.

Šio tyrimo tikslas – ištirti inovacijų vaidmenį Lietuvos mados industrijoje atliekant pusiau struktūrizuotą kokybinį tyrimą modelių agentūrose.

Tyrimo hipotezė: modelių agentūros, kurios diegia inovacijas, įgyja didesnį konkurencinį pranašumą prieš tas įmones, kurios to nedaro.

Tyrimo uždaviniai:

1. Aptarti inovacijų sampratos ir kūrybiškumo teorinius aspektus;
2. Išanalizuoti inovacijų valdymo specifiką ir problemas;
3. Išnagrinėti inovacijas smulkiame ir vidutiniame versle;
4. Apibūdinti mados industriją;
5. Tyrimo metu nustatyti inovacijų vaidmenį modelių agentūrose, pagrindines inovacijų diegimo problemas;
6. Remiantis tyrimo rezultatais pasiūlyti modelių agentūrų vadovams efektyvias inovacijų diegimo problemų sprendimo galimybes.

Darbo metodai. Mokslinės literatūros analizė, palyginamasis ir apibendrinimo metodas, anketinė apklausa, kokybinis aprašomasis metodas. Duomenys rinkti pusiau struktūruoto interviu metu. Tyrime dalyvavo 10 modelių agentūrų, kurios atrinktos tikslinės atrankos būdu. Pusiau struktūruoto interviu gauti duomenys analizuojami interpretacine fenomenologine analize, kuri leidžia ištirti respondento (modelių agentūra) asmeninę ir gyvenimišką patirtį.

Rengiant pasirinktos temos literatūros apžvalgą daugiausia buvo remtasi užsienio šalių literatūros šaltiniais, kadangi Lietuvoje tai pakankamai nauja sritis ir šiuo klausimu nebuvo atliekami išsamūs tyrinėjimai. Pastaroji priežastis šiek tiek apsunkino analizę.

Darbo struktūra: bakalauro baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, penkios dėstomosios dalys: pirma dalis yra skirta inovacijų sampratos ir kūrybiškumo teoriniams aspektams; antroje dalyje yra analizuojama inovacijų valdymo specifika; trečioje dalyje nagrinėjamos inovacijos smulkiame ir vidutiniame versle; ketvirtajame skyriuje aptariama mados industrija; penktajame skyriuje analizuojami ir pateikiami anketinės apklausos rezultatai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis, priedai. Darbo apimtis – ?? psl., pagrindinis tekstas – ?? psl., ?? paveikslai, ?? lentelė, ?? literatūros šaltiniai, ?? priedai.