Populiariausių muzikos festivalių Lietuvoje organizatorių komunikacija su vartotojais

Spartūs pasikeitimai šiuolaikinėjė informacinėje visuomenėje verčia keistis ir taikyti naują požiūrį organizacijoms į daugelį verslo sričių, neišimtis ir meno renginių organizacijos. Šiuolaikinės organizacijos vadybinis stilius iš esmės yra paremtas prisitaikančios, lanksčios, besimokančios įtikinačios organizacijos principais. Augant vartotojų poreikiams, tenka vis daugiau dėmesio skirti efektyvios vadybos pasirinkimui. Vienas pagrindinių vadybos aspektų, darančių didelę įtaką organizacijos veiklos produktyvumui – komunikacija, apimanti visą organizacijos veiklos planavimą ir organizavimą.

Vasaros muzikos festivaliai dažniausiai traktuojami kaip efektyvaus laisvalaikio praleidimo būdas, tai yra ir svarbi visuomenės kultūrinio gyvenimo dalis. Kurdami ne tik pramogą, bet ir edukuodami vartotoją, festivaliai prisideda prie vartotojų kultūrinio akiračio plėtros. Tačiau tam, kad festivaliai pritrauktų visuomenės dėmesį, susilauktų pripažinimo ir populiarumo, reikalinga ne tik gera meninė programa.. Tikslingas komunikacijos vadybos pasirinkimas gali padėti festivalių organizatoriams geriau pažinti vartotoją, išsiaiškinti jo poreikius, sulauti didesnio žiniasklaidos susidomėjimo bei pritraukti daugiau rėmėjų. Tačiau sunku pasakyti ar visi festivalių organizatoriai, kurdami savo produktą, vadovaujasi šiuo vadybiniu principu.

Temos aktualumas ir problematika: Kasmet didėjant vasaros muzikos festivalių paklausai yra didinama ir pasiūla, o to pasekoje atsiranda vis daugiau konkurentų ir būtinybė išlaikyti esamą auditoriją ir pritraukti naujos. Augant ne tik festivalių skaičiui, bet ir vartotojų poreikiams, festivalių organizatoriai vis daugiau dėmesio skiria komunikacijos reikšmei, kuri lemia ne tik festivalio populiarumą bei auditorijos skaičių, tačiau ir pačios organizacijos įvaizdį visuomenėje. Dažniausiai efektyvios komunikacijos vadybą renkasi tik didesnio mąsto bei populiarumo susilaukiantys festivaliai, kai tuo tarpu mežesni apsiriboja tik viena iš komunikavimo priemonių – reklama. Organizuojant ir generuojant savo veiklą, festivalių organizatoriai, nepriklausomai nuo jo dydžio, turėtų daugiau dėmesio skirti efektyviai komunikacijos vadybai, leidžiančiai tikslingai sieki norimo rezultato ir susilaukti didesnio pripažinimo.

Darbo objektas: populiariausių muzikos festivalių Lietuvoje organizatorių komunikacijos su vartotojais būdai.

Darbo tikslas: išanalizuoti komunikacijos teorinius aspektus ir ištirti penkių vienų populiariausių muzikos festivalių organizatorių komunikacijos valdymo ypatybes.

Darbo uždaviniai:

1. Aptarti festivalių organizavimo teorinius aspektus;

2. Išanalizuoti komunikacijos teorijose akcentuojamas klasifikacijas;

3. Analizuojant interviu, palyginti penkių skirtingų muzikos festivalių („GaDi“, „Saulėtosios naktys“, „Kilkim žaibu“, „Mėnuo juodaragis“, „Satta Outside“) organizatorių komunikacijos su vartotojais būdus.

4. Ištirti festivalių lankytojų pasirenkamumo kriterijus vykstant į muzikos festivalius bei pagrindinius informavimo šaltinius.

Darbe naudojami metodai:

1. Mokslinė literatūra;

2. Kryptingo interviu ir anketinės apklausos analizės.

Darbe buvo iškelta bei tikrinama hipotezė: kuo didesnis ir populiaresnis festivalis, tuo jų organizatoriai daugiau dėmesio skiria komunikavimo procesui, renkasi platesnį komunikavimo kanalų spektrą.

Darbo struktūra: Teorinėje darbo dalyje apžvelgiama festivalių, kaip meno renginių, samprata bei išskirtinumas, pateikiami komunikacijos teoriniai aspektai, komunikacijos ir marketingo sąsaja bei reikšmė, išskiriami pagrindiniai komunikavimo kanalai. Empirinėje dalyje nurodoma tyrimo strategija, pateikiama interviu su vienų populiariausių vasaros muzikos festivalių organizatoriais analizė, bei anketinės apklausos, skirtos festivalių lankytojams, statistika. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, atspindinčios darbo uždavinius.