Žmonių, turinčių proto negalią, tarpusavio ryšių aktualizavimas

Mūsų pasirinkta grupė- proto negalią turintys žmonės. Lietuvoje “neįgalumas” apibrėžiamas, kaip kompetentingų įstaigų nustatyta asmens būklė, kai asmuo dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. Žmonės, kurie turi sunkią proto negalią, negali gyventi savarankiškai, todėl jiems reikalinga priežiūra bei pagalba. Anot A. Paulėkautės sutikus proto negalią turintį žmogų pirmiausiai į akis krenta tai, kaip jis atrodo- jo išvaizda. Dėl cerebralinio paralyžiaus, epilepsijos ir panašių ligų proto negalią turintys žmonės savo išvaizda skiriasi nuo tų, kurie šių ligų neturi. Vieni būna be galo judrūs: nuolat blaškosi po kambarius, perstumdo daiktus ir pan. Kiti visai negali judėti. Dėl sutrikimų labai ribojama šių žmonių veikla: vieniems reikia labai daug laiko ir pastangų, kol išmoksta atlikti tam tikrą veiklą, kiti taip ir nesugeba padaryti net paprasčiausių darbų, pavyzdžiui, užsisegti užtrauktuko ar užsirišti batų. Žmonėms, kurie turi proto negalią yra sunku gyventi mūsų visuomenėje. Dažnai šie žmonės yra išstumiami iš visuomenės, jie patiria socialinę izoliaciją, ekonominį nuosmukį, pasmerkimą gėdai. A. Dobrynino ir V. Gaidžio (2003) tyrimas apie neįgaliųjų padėtį Lietuvoje parodė, jog dauguma gyventojų nėra linkę diskriminuoti žmonių su judėjimo, klausos ar regos negalia, tačiau mažiau respondentų yra tolerantiški psichiškai neįgaliems žmonėms: tik apie pusė respondentų bendrautų su jais, kaip su kitais žmonėmis. Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, jog psichikos negalią turintiems žmonėms pagalba turi būti teikiama koordinuojant veiksmus su psichikos sveikatos profesionalais, tačiau ne pastariesiems turėtų priklausyti pagrindinis vaidmuo. Proto negalią turintiems asmenims turi būti prieinami visi pagalbos būdai ir paslaugos, kuriais naudojasi ir kiti visuomenės nariai. Tai reiškia, jog žmogus, turintis proto negalią, negali būti išskirtas. Vadovaujantis žmogaus teisių užtikrinimo principu, žmogaus teisės turi būti garantuojamos visiems visuomenės nariams. Tai reiškia, kad žmonės, turintys proto negalią, turi turėti tokias pačias teises, kaip ir likusieji visuomenės nariai.