Teisės referatas: veikimas ir neveikimas

Teisės pažeidimas – tai teisei priešinga, kalta asmenų ar organizacijų veika, kuria padaroma žalos įstatymo saugomoms piliečių teisėms, teisėtiems interesams arba apskritai teisinei tvarkai. Šalia teisės pažeidimo sąvokos vartojama ir kita – teisės pažeidimo sudėties sąvoka. Kadangi teisės pažeidimas nagrinėjamas atsižvelgiant į santykį su teisine atsakomybe, todėl teisės pažeidimas dažnai vartojamas kaip teisės pažeidimo sudėties sinonimas (Vaišvila, 2004). Pagal teisės pažeidimui būdingus požymius, numatoma, kad teisė gali būti pažeista veika (veikimu arba neveikimu). Veikimas - tai aktyvus pažeidėjo elgesys, tam tikri jo veiksmai. Neveikimas - tai pasyvi pažeidėjo elgesio forma, kai asmuo nedaro to, kas yra numatyta konkrečioje teisės normoje arba sutartyje (Vaišvila, 2004). Lietuvos Respublikos Baudžiamasis ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksai skirtingai apibrėžia teisės pažeidimą ir neveikimą bei numato skirtingas atsakomybės formas už įvykdytus pažeidimus.

Darbo tikslas: išanalizuoti neveikimą, kaip pavojingos veikos formą.

Uždaviniai:

- išanalizuoti veikimo ir neveikimo sampratas;

- išnagrinėti pavojingo neveikimo pavyzdžius baudžiamojoje teisėje;

- aptarti neveikimą administracinėje teisėje.

Darbo metodai:

- mokslinės medžiagos analizė;

- internetinės medžiagos sisteminimas.

Darbo objektas:

- LR Baudžiamasis kodeksas;

- LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

Šiame darbe, pirmiausia, buvo nutarta išanalizuoti veikimą ir neveikimą bei bendruosius bruožus, kuriais jie skiriasi vienas nuo kito. Norint perprasti neveikimą, kaip pavojingos veikos konteksto sudedamąją dalį, pirmiausia aptarsime veikimą tame pačiame kontekste, vėliau sistemingai pareinant prie esminės darbo temos – pavojingo neveikimo.

Norint pabrėžti neveikimo (ir veikimo) svarbą bei atsakomybę, kuri yra taikytina vieno ar kito pažeidimo atveju, nutarėme išanalizuoti neveikimą, kaip pavojingą veiką baudžiamosios teisės kontekste. Pasitelkiant gyvenimiškus pavyzdžius apie neveikimo keliamą pavojų (grėsmes) ir taikomą atsakomybę, buvo nutarta vaizdingai pademonstruoti kasdienio gyvenimo atvejus ir suteikti skaitytojui galimybę suvokti, jog kasdieniame gyvenime nei vienas negalime jaustis visiškai saugus, nes bet kada išlieka galimybė susidurti su panašiais atvejais.

Siekiant pažymėti skirtumus tarp administracinės ir baudžiamosios teisės požiūrių į veikimą ir neveikimą, nutarėme trumpai aptarti ir palyginti ATPK užfiksuotą veikimo ir neveikimo sampratą bei taikytiną atsakomybę su LR BK pateikiamomis sampratomis ir atsakomybės taikymu.

Šio darbo pabaigoje pateikiamos išvados, kurios leis greičiau ir geriau suprasti darbe nagrinėtą temą, o literatūros sąrašas suteiks galimybę skaitytojui asmeniškai išanalizuoti mokslinius ir kt. leidinius darbo tematika.