Programinės įrangos autorių teisės ir jų apsauga

Kompiuterių programos –tai autorių teisių įstatymo saugoma kūrinių rūšis, išreikšta skaitmenine forma. Kompiuterių programos pradėjo gyvuoti sukūrus kompiuterį. Plintant programų įrangai atsirado poreikis ją apsaugoti.
Autorinių teisių apsaugos reformos pradžia laikoma 1991 metai, kai kūrybinės sąjungos susivienijusios į Lietuvos autorių teisių gynimo asociaciją įkūrė Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūrą (LATGA-A). Neabejotina, kad tai buvo didelis žingsnis, kuriant savarankišką, nepriklausomą autorinių teisių apsaugos sistemą. Autoriai galėjo pasirinkti, ar patikėti savo teises atstovauti autorių apsaugos organizacijai, ar atstovauti patiems savo interesams. Tačiau dėl sunkios ekonominės ir politinės padėties autorinių teisių apsaugos organizacija LATGA-A neturėjo jokio teisinio pagrindo užtikrinti autorių teisių įgyvendinimą. Paskelbti kūriniai laisvai galėjo būti atgaminami kine, per radiją, televiziją, laikraščiuose. Todėl daugelis žmonių pradėjo galvoti, kad Lietuvoje išvis neginamos autorių teisės. Toks mąstymas padarė labai didelę žala Lietuvos ekonomikai. Lietuvoje masiškai pradėjo steigtis privačios leidyklos, laikraščių ir žurnalų redakcijos, įvairios koncertinės organizacijos, audio- ir video- įrašų nuomos punktai. Daugelio šių įsikūrusių firmų tikslas buvo neinvestuojant gauti kuo didesnį pelną. Tuo buvo daroma didžiulė žala ne tik autorių moraliniams ir materialiniams interesams, bet apskritai Lietuvos kultūrai.
Teisinis pagrindas, garantuojantis autorių teisių apsaugą Lietuvoje pradėtas kurti priėmus 1994 m. gegužės 17 d. įstatymą dėl civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo.
Naujoje Civilinio kodekso 4 skyriaus redakcijoje numatyta, kad kompiuterių programos ir duomenų bazės saugomos kaip literatūros kūriniai. Labai susiaurintas sąrašas atvejų, kai kūrinys gali būti naudojamas be autorinio atlyginimo, autorinės teisės galiojimo laikas po autoriaus mirties pratęstas iki 50 metų. Tai pat įstatymas numatė autoriui padarytos nematerialinės žalos atlyginimą, kurios dydį nustato teismas. Taip pat naujoje Civilinio kodekso redakcijoje numatyta ir spektaklių režisierių, artistų, garso ir vaizdo įrašų gamintojų teisių apsauga, kurios iki tol Lietuvoje nebuvo.
Neabejotina, kad priėmus Civilinio kodekso pataisas buvo padaryta gera pradžia, kuriant teisinį pagrindą, kuris apsaugotų autorių teisių apsaugą Lietuvoje.