Vaiko globos nustatymo principai teisinė analizė

Vaiko globa Lietuvoje pradėjo kurtis dar 16-tame amžiuje. Šiandien – tai reglamentuota valstybės vaiko gerovės, teisių ir jo interesų politikos sistema. Statistikos duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje per metus tėvų globos netenka virš dviejų tūkstančių vaikų, o metų pabaigoje jų skaičius siekia beveik dvylika tūkstančių – tiek žmonių gyvena Lentvaryje ar Raseiniuose. Maždaug trečdaliui vaikų skiriama institucinė globa. Dažniausiai vaikai nuo savo biologinės šeimos atskiriami, kai tėvai jais nesirūpina ar rūpinasi netinkamai, ir tik 1 % visų į valstybės globos akiratį patenkančių vaikų yra našlaičiai. Institucinė globa, kaip teigia LR Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, vis dar skiriama itin dažnai. Tačiau, tiek Lietuvos, tiek užsienio vaiko raidos ir interesų specialistai institucinę globą vertina itin kritiškai, o JT Vaiko teisų konvencija ir Lietuvos įstatymai numato, jog ši globos forma yra kraštutinė.
Senosios Europos valstybės (Skandinavija, Vokietija, D. Britanija, kt.), o taip pat kitos išsivysčiusios šalys (JAV, Kanada, Australija, kt.) jau dešimtmečius praktikuoja bendruomeninę-integralią institucinę globą, - čia vaikų globos namuose gyvena 10-15 vaikų. Lietuvoje yra 197 vaikų globos namai. Pagal steigėjo funkcijas jie skirstomi į apskričių, savivaldybių, nevyriausybinius, taip pat susikūrę šeimynos. Pastarosiose pagal valstybės numatytą kvotą gyvena iki 12-15 vaikų. Tačiau didžiausią rūpestį kelia instituciniai – apskričių, savivaldybių – vaikų globos namai, kur gyvena nuo 30 iki 160 (vidutiniškai 50-100) vaikų. Lietuvos vaikų globos tinklas geografine ir socialinių paslaugų prasme nesikeičia jau keletą dešimtmečių. 2007 m. atliktus vaiko globos (rūpybos) sistemos būklės analizę, buvo prieita išvados, jog sistema reikalauja reformų. Tais pačiais metais LR Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategija, kuria numatomos vaiko globos politikos kryptys ir priemonės joms įgyvendinti. Tačiau išanalizavus vaiko globos sistemos pokyčius, paaiškėjo, jog rezultatai atspindi nedidelius teigiamus statistinius pokyčius, taip pat, analizės eigoje buvo suabejota kai kurių duomenų tikroviškumu. Kaip parodė tyrimas, problemų formulavimas remiasi vien statistinių pokyčių matavimais, todėl ir politiniai sprendimai numatyti statistinėms, t. y. formalioms problemoms spręsti. Esmines institucinės globos problemas bei ydas tyrinėja sociologai, psichiatrai, bet ne viešojo administravimo specialistai.
Šiame darbe aptariami vaiko globos (rūpybos) samprata ir teisinis reglamentavimas, globos nustatymo priežastys bei principai.