Vaiko teisių politika Lietuvoje

Temos aktualumas. Vaiko teisės – tai esminės laisvės ir prigimtinės teisės, kurios priklauso kiekvienam asmeniui nuo 0 iki 18 metų. Vaiko teisės priklauso kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo lyties, amžiaus, socialinės padėties, šeimos, rasės, tautybės ar bet kokių kitų aspektų. Svarbiausias dokumentas, kuriame yra išvardintos visos vaiko teisės bei pagrindiniai standartai dėl sėkmingo šių teisių įgyvendinimo yra Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija.
JT Vaiko teisių konvencija yra svarbus teisinis dokumentas, apibrėžiantis pagrindinius vaiko poreikius sveikam, saugiam gyvenimui ir vystymuisi, nustatantis tarptautinius valstybių įsipareigojimus bei pagrindinius standartus, kaip, kokiais būdais valstybės sieks užtikrinti vaiko gerovę ir jo teisę į laimingą vaikystę ir gyvenimą. Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimas praktikoje užtikrina nuoseklų, tęstinį ir efektyvų skirtingų institucijų, organizacijų ir tarnybų, dirbančių vaiko teisių ir vaiko gerovės srityje, veikimą. JT vaiko teisių konvencijoje išvardintos vaiko kultūrinės, politinės, ekonominės, socialinės teisės apima 4 pagrindines sritis, t.y. vaiko gyvybė ir išlikimas, visapusė raida, apsauga ir dalyvavimas. JT Vaiko teisių konvencija yra plačiausiai pasaulyje pripažintas tokio pobūdžio dokumentas – konvenciją yra ratifikavusios visos pasaulio šalys, išskyrus Somalį ir Jungtines Amerikos Valstijas.
Kiekviena valstybė, ratifikavusi JT Vaiko teisių konvenciją, prisiima atsakomybę užtikrinti visas reikalingas administracines, politines, ekonomines ir kt. priemones konvencijoje išvardintoms teisėms įgyvendinti. Šiuo tikslu valstybėse yra formuojama ir įgyvendinama vaiko teisių politika, kuriamos sistemos ir mechanizmai vaiko teisių įgyvendinimui ir apsaugai. Ne išimtis yra ir Lietuva – valstybė ratifikavo JT Vaiko teisių konvenciją 1995 m., ir nuo to laiko galima pastebėti reikšmingus pokyčius ir sprendimus, skirtus užtikrinti tinkamas sąlygas vaikų gerovei šalyje. Valstybėje įkurta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga; auga nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko teisių ir vaiko gerovės srityje vaidmuo; yra priimti įvairūs įstatymai ir kiti teisiniai dokumentai, reglamentuojantys vaiko teisių įgyvendinimą šalyje. Kuriamos ir vykdomos nacionalinės programos, kurių dėka plėtojamos veiklos spręsti aktualiausius vaiko teisių pažeidimus. Tačiau augantis vaikų skaičius globos institucijose, sudėtinga šalies ekonominė situacija ir jos įtaka vaikų gyvenimui, didėjantys smurto prieš vaikus mastai ir kitos problemos rodo, kad vaiko teisių politikoje egzistuoja ir tam tikros spragos. Todėl svarbu nuolat vertinti vykdomą politiką vaiko teisių srityje, priimamų sprendimų efektyvumą ir poveikį vaikams ir ieškoti optimaliausių būdų šioms spragoms bei sunkumams šalinti. Tik tokiu atveju bus įmanoma užtikrinti sąmoningą valstybės teisinį ir moralinį įsipareigojimą tinkamai įgyvendinti vaiko teises bei laikyti vaiko teisių apsaugą valstybės raidos prioritetu. Tai – esminė nuostata siekiant reikšmingų pokyčių vaikų gyvenime.
Temos ištirtumas. Vaiko teisių politikos klausimais Lietuvoje publikacijų trūksta. Mokslinės literatūros apžvalga rodo, kad Lietuvos autoriai daugiausia orientuojasi į tam tikrų specifinių vaiko teisių pažeidimų analizę ir tyrimus šioje srityje. Pvz., yra rengiami straipsniai patyčių, smurto prieš vaikus ir pagalbos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, be tėvų globos likusių vaikų, kt. klausimais. Tačiau trūksta publikacijų, tyrimų, kurie plačiai nagrinėtų bendrąją vaiko teisių įgyvendinimo ir apsaugos situaciją šalyje. Daugelis vaiko teisių politikos temai skirtų publikacijų yra parengtos gana seniai. Iš tokių publikacijų galima paminėti Ž. Jonynienės (2006), D. Kabašinskaitės (2009) straipsnius, analizuojančius vaiko teisių įgyvendinimo aktualijas Lietuvoje. Visgi, dauguma publikacijų yra gana pasenusios (2006 m., 2009 m.), todėl jos neatspindi esamosios situacijos ir įvykusių pokyčių vaiko politikos srityje. Daugiau informacijos vaiko teisių tema suteikia nevyriausybinių organizacijų atlikti tyrimai, parengtos publikacijos. Svarbu paminėti, kad analizuojant užsienio literatūrą, nors vaiko teisių tema užsienio autorių analizuojama plačiau, visgi, išsamiausia informacija, naujausi duomenys ir plačiausios analizės taip pat pateikiamos tarptautinių nevyriausybinių organizacijų publikacijose (pvz., Save the Children, UNICEF, kt.). Atsižvelgiant į esamą situaciją ir duomenų patikimumą, darbe daugiausia remiamasi norminiais dokumentais bei pastarųjų metu tyrimais, kurie atspindi esamą vaiko teisių situaciją.
Darbo problema. Pagrindinė darbo problema yra klausimas, kiek vaiko teisių politika Lietuvoje atitinka esminius JT Vaiko teisių konvencijos nuostatus.
Darbo tikslas – išanalizuoti Lietuvos vaiko teisių politiką, politikos teigiamus aspektus ir pagrindinius iššūkius.
Darbo uždaviniai:
1. apibūdinti vaiko teisių situaciją Lietuvoje ir pagrindines problemas šioje srityje;
2. ištirti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatų įtvirtinimą Lietuvos teisinėje sistemoje;
3. išanalizuoti vaiko teisių politikos vertinimą ir koordinavimą šalyje, apžvelgiant tokias sritis kaip vaiko teisių politikos koordinavimo mechanizmai, teisių įgyvendinimo stebėsena ir statistinių duomenų rinkimas, vaikams skiriamos lėšos biudžete;
4. apibūdinti pilietinės visuomenės vaidmenį vaiko teisių įgyvendinimo procese.
Darbo objektas – vaiko teisių politika Lietuvoje.
Darbo dalykas – norminiai dokumentai reglamentuojantys vaiko teises Lietuvoje.
Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, 4 dalys, išvados, šaltinių ir literatūros sąrašas ir priedai. Pirmoje darbo dalyje aprašoma bendroji vaiko teisių situacija Lietuvoje, aktualios problemos, kurios atspindi pagrindinius vaiko teisių pažeidimus šalyje. Antroje darbo dalyje analizuojama, kiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija yra suderinta su Lietuvoje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Taip pat aprašoma, kokiais strateginiais dokumentais remiamasi valstybėje, formuojant vaiko teisių politiką. Trečioje dalyje plačiai analizuojamos svarbios vaiko teisių politikos sritys – vaiko teisių politikos koordinavimo mechanizmai, vaiko teisių įgyvendinimo ir apsaugos stebėsenos vykdymas ir politikos vertinimas, statistinių duomenų rinkimas ir rodikliai, kuriais remiamasi renkant šiuos duomenis bei vaikams skiriamos lėšos valstybės biudžete. Analizė atliekama vertinant situaciją tiek nacionaliniu, tiek vietiniu lygmeniu, išskiriami tiek pozityvūs pasiekimai, tiek probleminės sritys. Ketvirtoje dalyje aptariamas pilietinės visuomenės vaidmuo įgyvendinant vaiko teisių politiką, didžiausią dėmesį skiriant nevyriausybinėms organizacijoms.
Darbo metodai. Šiam darbui parengti buvo naudojamasi mokslinės literatūros ir norminių dokumentų kontent analize ir aprašomąja analize. Šie darbo metodai pasirinkti atsižvelgiant į darbo problematiką. Kadangi trūksta naujų mokslinių publikacijų, vaiko teisių politikos klausimais, ypatingai lietuvių kalba, nutarta daugiausia remtis norminiais dokumentais (pvz., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, LR Vaiko teisių kontrolieriaus įstatymu, LR Vyriausybės nutarimais, kt.) ir nevyriausybinių organizacijų tyrimais.
Darbe naudojamos šios santrumpos:
LR – Lietuvos Respublika
JT – Jungtinės Tautos
ES – Europos Sąjunga
VO – visuomeninė organizacija