Adaptyvios valdymo sistemos

Jau ankstyvaisiais XIX amžiaus šeštojo dešimtmečio metais pradėti dideli adaptyvaus valdymo tyrimai, kurie buvo tiesiogiai susiję su lėktuvo autopiloto projektavimu. 1960 metais buvo pasiūlytos įvairios valdymo teorijos, kurios buvo svarus indėlis adaptyvaus valdymo išsivystymo raidoje. Pradėjo vystytis būsenos vietos ir stabilumo teorijos, pateikti svarbūs stochastinio (tikimybinio) valdymo teorijos rezultatai. Bellman pasiūlytas dinaminis programavimas padidino supratimą apie adaptyvius procesus. Esminį įnašą įdėjo Tsypkin, kuris parodė, kad dauguma adaptyviojo valdymo sistemų gali būti aprašytos dažnai pasitaikančiomis specialiomis rekursinėmis lygtimis (procedūromis). Adaptyvaus valdymo renesansas buvo 1970 metais, kai skirtingos įvertinimo schemos pradėtos derinti kartu su įvairiais projektavimo metodais. 1970 – 1980 pateikti adaptyvaus valdymo stabilumo įrodymai.

Adaptyvus valdymas turi ryšį su įvairiomis kryptimis. Kai kurios iš jų pateiktos paveiksle 1.1 pav. Yra stiprūs ryšiai su netiesiškų sistemų teorija, todėl kad adaptyvios sistemos iš prigimties yra netiesiškos. Stabilumo teorija yra pagrindinis elementas. Taip pat yra ryšiai su stochastiniu valdymu ir parametrų įvertinimu, todėl kad vienas iš būdų pažvelgti į adaptyvias sistemas, kaip į parametrų įverčių nustatymo ir valdymo kombinaciją.