Sriubų ruošimo organizavimas kavinėje

Sriubos, arba pirmieji patiekalai, labai svarbūs mitybai. Sriubų pagrindas (skystimas) – tai mėsos, žuvies arba grybų sultiniai, pienas, duonos gira, daržovių arba vaisių nuoviras. Organizmas su sriubomis gauna apie 20% reikalingo vandens. Maistinga bei vitamininga tirštoji sriubų dalis – garnyras ir uždarymui naudojama grietine.

Sriubos sužadina apetitą, skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą ir pageriną maisto pasisavinimą, nes jos verdamos iš sultinių, kuriuose yra daug ekstrakcinių medžiagų ir organinių rūgščių. Tai ypač svarbu gaminant maistą vaikams, kadangi šie dažnai neturi apetito. Sriubose yra du žadintojai:

• skoninės bei kvapiosios medžiagos;
• tiesioginiai virškinimo liaukų dirgikliai (receptoriai).

Sriuboms kvapą suteikia lauro lapeliai, baltosios prieskoninės šaknys (petražolės, salierai, pastarnokas), morkos, krapai, svogūnai ir kiti į receptūrą įeinantys prieskoniai.

Sriubas, į kurias dedama mažai daržovių arba sriubas, gaminamas pavasarį, reikia vitaminizuoti t.y. įdėti vitamino C tablečių, kristalų, įpilti erškėtuogių bei juodųjų serbentų sulčių.

Pagal pateikimo temperatūrą sriubos skirstomos į karštas (75 – 85 C) ir šaltas (7 – 14 C), pagal skystąjį pagrindą – į sriubas, verdamas sultiniuose, daržovių nuovire, piene,giroje ir vaisių nuovire. Pagal gamybos būdą skiriamos uždarytos, pertrintos, skaidrios, pieniškos, šaltos ir saldžios sriubos.

Šiame darbe aš sudarysiu planinį valgiaraštį, gamybinę programą, apskaičiuosiu žaliavas bei parinksiu tiekėjus, apskaičiuosiu patiekalų energetinę vertę bei nubraižysiu šių patiekalų technologines schemas, taip pat šiame darbe apskaičiuosiu darbo jėgą, įrengimus, gamybines patalpas bei sandėlius.