Lietuvos teatro asmenybė - Balys Sruoga

Mano nuomone, šiandien, vos išgirdus Balio Sruogos vardą, daugelis iš karto pagalvoja – „Dievų miškas“. Liūdna. O juk šis žmogus ne tik šio atsiminimų romano autorius – tai neeilinė asmenybė ne tik lietuvių literatūros, bet ir teatro istorijoje. Tad šis darbas bus šiek tiek netradicinis – pabandysiu į Balio Sruogos veiklos kelią pažiūrėti iš kitos pusės – pristatysiu jį kaip neatsiejamą lietuvių teatro istorijos asmenybę.Akivaizdžių Balio Sruogos įvairiapusio talento pėdsakų randame daugelyje literatūros sričių – visi puikiai žinome, kad jis buvo poetas (poezijos rinkiniuose „Saulė ir smiltys“ (1920 m.) ir „Dievų takais“ (1923 m.) ryškėjo individuali problematika, noras sukurti ką nors nauja. Eilėraščiai, sugrupuoti į ciklus pagal simbolizmo tradiciją, improvizaciniai, asociatyvūs, grindžiami muzikiniu skambesiu, trumpalaike nuotaika, perteikia beribiškumo, laisvės, gamtos gaivalingumo įspūdį – mėgstami kosmoso, jūros, žemės įvaizdžiai). Taip pat parašė dvi legendinio siužeto poemas – „Deivė iš ežero“ (1919 m.) ir „Jūrūnas“ (1922 m.), kuriose vaizduojama žmonių kova su dievais dėl laisvės. Buvo literatūros kritikas, mokslininkas, vertėjas, publicistas, taip pat dirbo pedagoginį darbą.Balys Sruoga gimė 1896 metais Baibokų kaime (Biržų raj.). Studijavo literatūrą ne tik Petrogrado (1915-16 m.) ir Maskvos (1916-18 m.) universitetuose, bet ir Miuncheno (1921-24 m.), kur gavo filosofijos daktaro laipsnį. Čia parašė ekspresionistinės manieros eilėraščių ciklą „Miestas“ (1922), išvertė Heinės, Novalio eilių. Sruoga nuo 1924 metų dėstė Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultete. Čia vadovavo slavistikos ir teatro seminarams. Buvo vienas iš satyrinio teatro „Vilkolakis“ organizatorių, rašė jam scenos veikalus, taip pat dalyvavo Šaulių sąjungos, Meno kūrėjų draugijos, žurnalistų sąjungos veikloje. Spaudoje skelbė daug literatūros ir teatro kritikos straipsnių. Nuo 1930 m. pasireiškė kaip dramų kūrėjas. 1939 m. Humanitarinių mokslų fakultetui persikėlus į Vilnių, Sruoga tęsė universitetinį darbą. Sovietų okupacijos metu dalyvavo pogrindinėje spaudoje. 1943 m. buvo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. 1945 m. grįžo į Lietuvą, kur vėl dėstė Vilniaus universitete, kūrė. Nors teatras niekada nebuvo Baliui Sruogai jo tiesioginis darbas ar profesija, be teatro jo įsivaizduoti neįmanoma. Tad pagrindinis darbo tikslas – pristatyti Balį Sruogą kaip dramaturgą, teatro kritiką ir pedagogą.