Nedarbas ir emigracija: ekonominės ir socialinės pasekmės

Aukštas nedarbo lygis yra viena rimčiausių makroekonominių problemų, turinčių įtakos ekonominiams ir socialiniams šalies procesams. Nedarbas sąlygoja individo pajamų šaltinio praradimą, gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Būtent šios priežastys dažnu atveju motyvuoja individą ieškoti palankesnių gyvenimo sąlygų ekonominį pranašumą turinčiose šalyse. Tad nedarbas gali sąlygoti darbo jėgos emigraciją, kas neigiamai veikia ne tik demografinę situaciją, bet ir ekonominę šalies padėtį. Masinis darbo jėgos išvykimas sąlygoja tai, kad kai kuriuose šalies ūkio sektoriuose trūksta kvalifikuotos darbo jėgos[1], surenkama mažiau mokesčių į valstybės biudžetą, sukuriama mažiau bendrojo vidaus produkto. Kitą vertus emigracija gali turėti teigiamos įtakos darbo rinkos būklei išsiunčiančioje šalyje – gyventojų užimtumui, nedarbo lygiui, socialinėmis garantijomis, taip pat bendrai šalies ūkio ir socialinei būklei.

Atsižvelgiant į nedarbo ir emigracijos ryšio aktualumą šio darbo tikslas – išanalizuoti nedarbo ir emigracijos ryšį bei apžvelgti sąlygojamas ekonomines ir socialines pasekmes.

Darbo objektas – nedarbo ir emigracijos ryšio bei ekonominių ir socialinių pasekmių analizė.

Darbo uždaviniai:

1. Atskleisti nedarbo įtaką darbo jėgos emigracijai.

2. Atlikti Lietuvos ir Austrijos nedarbo ir emigracijos statistinių duomenų analizę.

3. Pateikti nedarbo sąlygotos emigracijos ekonomines ir socialines pasekmes.

Darbo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė. Šis metodas bus naudojamas siekiant išanalizuoti esamą literatūrą nedarbo ir emigracijos klausimais, atskleisti, kokie tyrimai šioje srityje buvo atlikti, kokios išvados padarytos.

2. Duomenų analizės metodas. Remiantis šiuo metodu bus analizuojami nedarbo ir darbo jėgos emigracijos statistiniai duomenys.

3. Lyginamosios analizės metodas. Remiantis šiuo metodu bus analizuojamos nedarbo ir emigracijos rodikliai Lietuvoje ir Austrijoje.

4. Apibendrinimo metodas. Remiantis šiuo metodu bus apibendrinama naudota literatūra, statistiniai duomenys, atlikta analizė ir daromos darbo išvados.

Informacijos šaltiniai. Mokslinė literatūra, statistiniai duomenys, pateikti Eurostato ir Statistikos departamento duomenų bazėse.

[1] Sipavičienė, A. Tarptautinė gyventojų migracija Lietuvoje: modelio kaita ir situacijos analizė. Vilnius, 2006, p. 4.

1. Apibendrinimo metodas. Remiantis šiuo metodu bus apibendrinama naudota literatūra, statistiniai duomenys, atlikta analizė ir daromos darbo išvados.