Jaunimo nedarbo ir emigracijos tendencijos

Temos aktualumas. Šiuolaikinėje visuomenėje emigracija yra neišvengiamas procesas. Kiekvienas individas dėl ekonominių, psichologinių, kultūrinių ar asmeninių priežasčių gali priimti sprendimą emigruoti iš savo tėvynės. Individus veikia „stūmos“ veiksniai tėvynėje ir „traukos“ užsienio šalyse.

Statistikos departamento duomenimis daugiausiai emigruoja 20 – 29 metų asmenys. Emigracijos procesams didelę įtaką turi skirtingas valstybių ekonominio išsivystymo lygis, nepakankamas socialinės apsaugos išvystymas bei kultūriniai skirtumai. Svarbiausia priežastis, kuri skatina žmones emigruoti - tai silpnas šalies ekonominis išsivystymas, kurį dažniausiai lydi aukštas nedarbo lygis. Nors nuo 2009 m. iki 2013 m. jaunimo, kurių amžius 20 – 24m. nedarbo lygis sumažėjo 5,8 proc., o 25 – 29m. amžiaus jaunimo – 1,7 proc., tačiau emigracijos procesas nesustojo. Emigracija yra didelė problema Lietuvoje, kadangi šalis netenka ne tik darbo jėgos, kas sudaro kliūtis ekonominiam šalies vystymuisi, bet taip pat tai kenkia šalies demografijai bei kultūrai. Kai šalį palieka jauni, ką tik vidurinę mokyklą ar studijas baigę žmonės, šalis netenka potencialios darbo jėgos, taip pat praranda savo investicijas į tų asmenų išsilavinimą. Todėl svarbu išsiaiškinti, kodėl jaunų žmonių, turinčių daug potencialo, nedarbo lygis Lietuvoje yra aukštas ir ar nedarbą bei emigraciją sieja tiesioginis ryšys. Svarbu išanalizuoti jaunimo nedarbo priežastis ir jo įtaką emigracijai, kad būtų galima tai kontroliuoti.

Darbo objektas: Jaunimo nedarbo ir emigracijos tendencijos.

Darbo tikslas: Ištyrus nedarbo ir emigracijos priežastis, nustatyti jaunimo nedarbo ir emigracijos tendencijas.

Darbo uždaviniai:

• Aptarti nedarbo bei emigracijos teorinius aspektus.
• Išanalizuoti jaunimo nedarbo ir emigracijos kitimo tendencijas Lietuvoje 2009 – 2013 m.
• Nustatyti ryšį tarp jaunimo nedarbo ir emigracijos.
• Ištirti jaunų asmenų nuostatas emigruoti.

Darbo struktūra: Pirmojoje darbo dalyje „NEDARBO BEI EMIGRACIJOS TEORINIAI ASPEKTAI“ pateikiama nedarbo koncepcija, jo tipai, priežastys bei pasekmės, aptariamos jaunimo nedarbo priežastys. Taip pat aptariama emigracijos samprata, emigraciją lemiančios priežastys ir šio reiškinio pasekmės.

Antrojoje darbo dalyje „JAUNIMO NEDARBO BEI EMIGRACIJOS TENDENCIJŲ ANALIZĖ“ analizuojami statistiniai duomenys apie jaunimo nedarbą bei emigracijos mastus Lietuvoje 2008 – 2013m. pagal lytį ir amžiaus grupes.

Trečiojoje dalyje „STUDENTŲ NUOSTATŲ EMIGRUOTI TYRIMAS“ aptariami anketinės apklausos rezultatai, nustatomas nedarbo ir emigracijos ryšys bei šio ryšio stiprumas. Sudaroma regresinė lygtis bei atliekamas prognozavimas.

Darbo ir tyrimo metodai: Analizuojant jaunimo nedarbo ir emigracijos tendencijas, buvo atliekama mokslinės literatūros analizė, kuri padėjo išsiaiškinti nedarbo bei emigracijos teorinius aspektus, taip pat statistinių duomenų lyginamoji analizė. Taikyti grafiniai metodai, abstrahavimas. Tiriant studentų nuostatas emigruoti, buvo naudojama anketinė apklausa. Nedarbo ir emigracijos sąsajoms įvertinti atlikta koreliacinė, regresinė analizė.

Darbe naudoti literatūros šaltiniai: Teorinėje dalyje daugiausia naudotasi Lietuvos bei užsienio šalių autorių mokslinėmis knygomis bei straipsniais, kurių temos susijusios su nedarbiu ir emigracija. Taip pat buvo naudotasi elektroninėmis monografijomis bei duomenų baze EBSCO.

Darbo struktūros paaiškinimas: Darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados bei du priedai. Paveikslų ir lentelių sąrašą sudaro 15 paveikslų bei 13 lentelių. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 39 puslapiuose, įskaitant lenteles ir paveikslus. Panaudotos literatūros sąrašą sudaro 47 šaltiniai.