Nedarbo priežasčių ir socialinių pasekmių lyginamoji analizė

Nedarbas – tai ekonominė ir socialinė problema, kuri tiesiogiai veikia ne tik atskirus žmones, bet ir visą valstybę. Galima teigti, jog tai yra viena iš svarbiausių makroekonominių problemų. Nedarbo lygis – tai rodiklis, kuriuo galima nustatyti bendrą ekonomikos būklę ir įvertinti jos efektyvumą. Bendrasis vidaus produktas (BVP) yra susijęs su darbo lygiu, kadangi kuo daugiau darbuotojų, tuo daugiau paslaugų ir produkcijos ekonomika gali pagaminti. Jeigu nedarbas pradeda augti - mažėja BVP, sukuriama mažesnė pridėtinė vertė, daugelį įmonių slegia finansiniai sunkumai. Nedarbas pradeda didėti kai sumažėja rinkos paklausa, kadangi mažėja užsakymų, tuomet mažėja ir pačio darbo, o įmonė nebegauna įprastų pajamų ir susiduria su sunkumais, atleidžia darbuotojus, nes jų nebegali išlaikyti. Šioje situacijoje galima pastebėti tarsi uždarą ratą: kompanijos atleidžia darbuotojus, nes mažėja paklausa, o paklausa mažėja, nes atleisti darbuotojai neturi už ką pirkti prekes ir paslaugas. Tačiau priežastys, dėl kurių žmonės tampa bedarbiais, gali būti labai įvairios, o pasekmės, kurias sukuria nedarbas, itin skaudžios ir pasireiškiančios tiek plačiąja, tiek siaurąja prasme. Žvelgiant plačiąja prasme, nedarbas yra viena svarbiausių neefektyvaus gamybos išteklių (visų pirma, darbo jėgos) panaudojimo priežasčių. Visuomenė praranda galimybę pagaminti ir įsigyti papildomų prekių bei paslaugų. Taip pat pastebima, jog nedarbas lemia darbo sąlygų, apmokėjimo bei santykių pasikeitimą. Gyventojai, galintys ir norintys dirbti samdomąjį darbą, tačiau jo neturintys arba nepatenkinti esama padėtimi, palieka mūsų šalį ir išvyksta ieškoti geresnių sąlygų, geresnio darbo užmokeščio ir šviesesnės finansinės ateities svetur. Vertinti nedarbą galima ir siaurąja prasme, t.y. pagal jo poveikį tiesiogiai žmogui, kuris gali būti tiek psichologinio, tiek finansinio pobūdžio. Daugelis gyventojų, netekę darbo, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Nedarbas demoralizuoja žmogų, skatina psichikos ligų, nusikaltimų, savižudybių, skyrybų, alkoholizmo, narkomanijos ir kt. plitimą. Tačiau verta paminėti ir tai, jog praradęs darbą žmogus nebegauna naujų įgūdžių, o žinios ir sugebėjimai, kurie buvo įgyti anksčiau, po truputį nyksta. Nedarbas yra tiriamas ne tik kaip bendras faktorius, bet ir pagal atskiras grupes (lytį, amžių, kvalifikacijos lygį) tokiu būdu siekiant išsiaiškinti, kokie yra socialinių grupių duomenys, kaip jie kinta ir kokiu būdu galima spręsti problemas.

Darbo tikslas – Ištirti nedarbą Lietuvoje, įvertinti jį sukeliančias priežastis ir socialines pasekmes.

Darbo uždaviniai:

• Aprašyti nedarbo sampratą bei tipus;

• Apžvelgti nedarbo rodiklius;

• Išsiaiškinti ir pateikti nedarbą lemiančias priežastis;

• Įvertinti nedarbo sukeliamias socialines pasekmes.

Pagrindiniai darbe taikyti metodai – statistinė analizė, lyginamoji analizė bei mokslinės literatūros analizė.