Nedarbo priežastys ir pasekmės

Temos aktualumas. Nedarbas yra viena svarbiausių makroekonominių problemų, jis mažindamas pajamas, keisdamas žmogaus nuostatas ir dienos ritmą, didindamas psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi, daugeliui gyventojų labai apsunkina kasdienį gyvenimą, mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą. Nedarbo ekonominės ir socialinės pasekmės sunkiai nusakomos, bet jos tiesiogiai susijusios su šalies ekonomikos rezultatais, nes kylant ekonomikos potencialui, didėja gyventojų užimtumas, tenkinami gyvenimo poreikiai, iki minimumo mažėja žmonių psichologinis ir socialinis nuosmukis.

Per pastarąjį laikotarpį nedarbas Lietuvoje sparčiai išaugo. Didžiausios įtakos tam turėjo pasaulinė ekonominė krizė. Daugeliui įmonių teko sumažinti savo išlaidas, o tai reiškia ir etatų mažinimą. Daugumai gyventojų teko apriboti savo poreikius, keisti gyvenimo būdą. Viena skaudžiausių nedarbo pasekmių – emigracija, nes žmonės spaudžiami nepritekliaus, siekdami užsitikrinti geresnį pragyvenimo lygį, nors ir skaudančia širdimi, palieka Lietuvą, savo artimuosius ir emigruoja ieškoti laimės svetur, šiuo atveju užsienyje. Iš Lietuvos išvyksta jaunimas, kurie baigę studijas neįgali atiduoti studentiškos paskolos, palieka Lietuvą darbingo amžiaus žmonės, kuriems jau įkyrėjo laukimas darbo biržos eilėse. Blogiausia, kad daugiau nei pusė žmonių lieka gyventi svetur, o tai lemia Lietuvos ekonominį, socialinį ir kultūrinį smukimą.

Taigi, nedarbas ir maži atlyginimai, kurie sukelia emigraciją, yra viena didžiausių problemų, šiuo metu slegiančių Lietuvos gyventojus bei pačią šalį, todėl šio reiškinio spartus kilimas, poveikis, priežastys bei pasekmės Lietuvoje – išlieka itin aktuali problema, sukelianti daug diskusijų, šių dienų žmogui.

Darbo objektas. Emigracija.

Darbo tikslas. Išsiaiškinti kodėl didėja nedarbo lygis, kas jį įtakoja ir kaip tai veikia emigraciją, pateikiant ne tik statistinius duomenis, bet ir teorinį pagrindą.

Darbo uždaviniai:

• Ø Išsiaiškinti nedarbo sąvoką;
• Ø Apžvelgti nedarbo rūšis;
• Ø Atskleisti nedarbo priežastis ir pasekmes;
• Ø Išskirti vieną iš nedarbo pasekmių – emigraciją.
• Ø Aptarti situaciją nedarbo biržoje;
• Ø Atlikti anketinę apklausą siekiant išsiaiškinti ar dažnai darbo netekę žmonės išvyksta dirbti į užsienį.

Tyrimo metodai. Analizuojant teorinę nedarbo esmę, priežastis ir pasekmes darbe buvo naudojamas bendramokslinis tyrimo metodas — lyginamoji mokslinės literatūros analizė, sintezė, abstrahavimas, indukcija, dedukcija.

Atliekant empirinį tyrimą buvo naudojamas kiekybinis tyrimo metodas — anketinė apklausa ir kiekybinė duomenų analizė, kurie įgalino nustatyti nedarbo įtaką emigracijai, gautus duomenis apibendrinant bei susisteminant.

Svarbiausia naudota literatūra. Teorinėje darbo dalyje daugiausia naudotasi Lietuvos autorių moksliniais darbais, moksliniais straipsniais, internetine medžiaga. Analitinėje darbo dalyje naudotasi moksliniais straipsniais, Lietuvos Statistikos departamento duomenimis.

Darbo struktūros paaiškinimas. Pirmoje dalyje „Nedarbas: esmė, priežastys, pasekmės“ nagrinėjama nedarbo sąvoka. Apžvelgiamos nedarbo rūšys. Atskleidžiamos nedarbo priežastys ir pasekmės. Išskiriama ir aptariama viena iš nedarbo pasekmių – emigracija. Antroje darbo dalyje ,, DARBO RINKOS IR EMIGRACIJOS MASTO ANALIZĖ“ apžvelgiami nedarbo lygio pokyčiai bei Lietuvos gyventojų tarptautinė migracija pastaraisiais metais. Pateikiami statistiniai duomenys. Trečioje dalyje apžvelgiami apklausos rezultatai. Pateikiamos diagramos.

Darbo struktūra ir apimtis. Darbą sudaro įvadas, 3 dalys, išvados. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 31 puslapių, įskaitant 5 lenteles, 18 paveikslų. Panaudotos literatūros sąrašą sudaro 12 šaltinių.