Darbo apmokėjimo organizavimas ir jo apskaita

Darbas pirmo dešimtmečio pradžios, bet teorinė informacija aktuali ir šiandien.

Darbo apmokėjimo vaidmuo labai svarbus motyvuojant darbuotojus dirbti efektyviai ir kokybiškai, kartu skatinant sutelktam komandiniam darbui ir savitarpio pagalbai. Jau nuo senų laikų kuriamos įvairios darbo apmokėjimo sistemos, kuriomis siekiama užtikrinti ekonominį rentabilumą, darbuotojų motyvavimą, socialinę pusiausvyrą. Skirtingose šalyse susiklosčiusi labai įvairi darbo užmokesčio organizavimo praktika. Pastaruoju metu darbo apmokėjimas orientuojamas į socialinę partnerystę darbe, kai svarbus ne tik darbo apmokėjimas, bet ir jo organizavimas tokiu lygiu, kuris užtikrintų darbuotojo reikmes tam tikroje aplinkoje bei jo socialinį prestižą. Tai pagrindinis veiksnys, skatinantis našiai ir pelningai dirbti.

Šio kursinio darbo tyrimo objektas – darbo apmokėjimo organizavimas ir jo apskaita.

Darbo apmokėjimo klausimai aktualūs tuo, kad nuo darbo užmokesčio kitimų priklauso prekių paklausos dydis ir struktūra, o kartu ir gamybos struktūra. Vadinasi, darbo užmokestis yra viena iš pagrindinių formų, o kartu ir pagrindinis veiksnys, skatinantis didinti darbo našumą. Darbo užmokesčio organizavimas yra susijęs su kiekybine ir kokybine darbų analize, darbo rinkose nusistovėjusiais atlyginimais, įvairiomis materialinio ir moralinio skatinimo programomis. Įmonės pagrindinio savo tikslo – pelno – siekia geriau naudojant išteklius, mažinant gamybos sąnaudas. Didėja darbo apmokėjimo vaidmuo efektyvinant gamybą, skatinant taupyti gyvojo ir sudaiktinto darbo sąnaudas, o tai yra svarbūs įmonių veiklos valdymo klausimai. Darbo apmokėjimo klausimus lengviau spręsti naudojant naujausias apskaitos programas, kurios sukurtos remiantis ilgamete patirtimi ir nuolat tobulinamos.

Šio darbo tikslas – literatūros analizės pagrindu išnagrinėti darbo apmokėjimo organizavimo ir darbo apmokėjimo apskaitos ypatybes.

Pirmoje darbo dalyje apibrėžiama valdymo apskaitos sąvoka ir jos esmė. Antroje darbo dalyje aptariami darbo apmokėjimo organizavimo principai, darbo užmokesčio modelių ir formų įvairovė, jų privalumai bei trūkumai. Apibūdinant darbo apmokėjimo sistemas daugiausiai remiamasi Vakarų Europos, JAV bei Japonijos pavyzdžiais ir patirtimi. Trečioje dalyje aptariama darbo užmokesčio diferenciacija ir jos rūšys. Tolimesnė darbo dalis skirta darbo apmokėjimo apskaitos klausimams, planinio darbo išlaidų biudžeto rengimo ir kompiuterizuotų darbo apmokėjimo sistemų ypatybėms nagrinėti.