Nerimas ir jo įveikimo būdai

Su nerimo būsena, tikriausiai, esa visi susidūrę. Nerimo jausmas kyla ir mažam vaikui, ir suaugusiam žmogui. Taigi, kas tai yra nerimas, kokiomis formomis jis pasireiškia ir kaip reikia su juo kovoti? Nerimas tai – subjektyviai nemaloni emocinė būsena. Tai bloga nuojauta, įtampa, neramumas, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus. Tai labai paplitusi emocija, ją patiria kiekvienas ištiktasis streso žmogus. Nerimas yra skiriamas nuo baimės: nerimas yra pavojaus laukimas, kai pavojaus ištakos nežinomos, o baimė yra atsakas į atpažintą pavojų ar grėsmę. Bet priešingai nei baimę, nerimą kelia iracionalūs veiksniai, neturintys konkretaus stimulo. Dažnai nerimą patiriantis žmogus gali turėti fobiją. Nerimas gali būti skirstomas į normalų ir pataloginį, nerimo būseną ar bruožą. Nerimo būsena yra nerimo jutimas tam tikru momentu ir dažnai pasireiškiantis stresinėje aplinkoje. Nerimas gali trukti ilgai – net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai. Pataloginiu vadinamas nerimas atsiradęs be priežasties. Jaučiamas nerimas, nesusijęs su kokiu nors provokuojančiu faktoriumi, gali būti vadinamas „laisvai plaukiojančiu“. Nerimas taip pat gali atsirasti staiga ir pasireikšti kartu su panikos priepoliais.Nerimo simptomai gali būti dviejų rūšių: psichologiniai ir somatiniai. Psichologiniai: • Grėsmės ir baimės jausmas• Padidėjęs dirglumas• Bloga nuotaika• Panika• Siaubo jausmas• Nesugebėjimas atsipalaiduoti

Somatiniai: • Galvos skausmas ir svaigimas• Burnos skausmas• Pykinimas, vėmimas, viduriavimas• Krūpčiojimas, nenustygimas vietoje• Kojų ir bendras silpnumas, greitas nuovargis• Padidėjęs prakaitavimas, šaltkrėtis• Pasunkėjęs kvėpavimas