Atminties ir vaizduotės lavinimo būdai.

Atmintis – tai gautos informacijos įsiminimas, laikymas ir atsiminimas. Nauja informacija patenka į smegenis per jusles (pavyzdžiui, per akis, ausis) ir yra užfiksuojama trumpalaikėje atmintyje. Įsiminimo informacija yra susijusi su miegu, manoma, kad lėto miego IV stadijoje, o ypač greitojo miego metu, įtvirtinama atmintis, tad kuo daugiau ir giliau miegama, tuo geresnė atmintis. Per parą patariama miegoti ne mažiau 7-8 valandų. Bet koks išmokimas remiasi atmintimi. Be atminties gyvenimas būtų panašus į akimirką trunkančių epizodų rinkinį, negalėtume suregzti net paprasčiausio pokalbio.

Vaizduotė – tai gebėjimas iš gausybės atsiminimų sužadinti sąmonėje tam tikras sudedamąsias dalis ir sukurti iš jų naujus psichologinius darinius: vaizdinius, garsus, jausmus. Vaizduotė yra naujų vaizdinių sudarymas, pertvarkant atmintyje turimą vaizdinę patirtį. Vaizduotė pagrįsta turimo jutiminio patyrimo panaudojimu. Jos medžiaga – atminties vaizdiniai ir esami suvokimai. Vaizduotės šaltinis – objektyvi tikrovė, žmogaus sąmonėje įgijusi naujų formų. Vaizduotė yra tikrovę pertvarkančio atspindėjimo procesas. Atminties vaizdiniai leidžia atgaivinti anksčiau suvoktų reiškinių vaizdus, tačiau tai būtų tik pavieniai konkrečių daiktų vaizdai. Atmintyje suvokti vaizdai yra pertvarkomi, gali keistis jų savybės (dydis, spalva ir kt.), pamirštami neesminiai požymiai. Vaizduotė yra psichikos procesas, kuriam vykstant sukuriami naujų daiktų, reiškinių ir idėjų vaizdai.