Politinė kultūra Lietuvoje

Politika – tai žmonių veiklos sritis, atspindinti santykius dėl valdžios ar atskirų jos institucijų. Politikos ir kultūros kaip atskirų reiškinių santykius atspindi politinės kultūros fenomenas. Politinė kultūra kaip terminas plačiai naudojamas politologinėje literatūroje. Pasak Lamentowicz, Politinė kultūra – tai ne tik žinios, vertybės bei vertinimų kriterijai, bet ir psichologinės nuotaikos, elgesio pagrindai ir būdai valstybinės valdžios bei kitų politinės sistemos sričių atžvilgiu. Politinės kultūros raida, jos tipologija domėjosi ir ją tyrinėjo T. Parsonas, M. Weberis, J. G. Herderis, B. Powell, L. Dittmer, D. Paul, W. Rosenboum, F. Burlacki, A. Galkin bei G.Almond ir S. Verba. Lietuvoje politinę kultūrą tyrinėjo ir aprašė J. Palidauskaitė, M. Degutis, Eglė Verseckaitė, S. Šaltkauskis, V. Vardys, J. Šmulkštys ir kt. Taigi mano referato tikslas atskleisti politinės kultūros esmę Lietuvoje. Tam tikslui būtina aptarti kelis iškeltus uždavinius, bandant palyginti politinės kultūros sampratą, jos tipologiją su Lietuvos tyrinėtojų požiūriu į šiuos aspektus. Pirmiausia svarbu aptarti, kas yra politinė kultūra ir, kas ją tyrinėjo Lietuvoje. Antruoju aspektu reikia pabrėžti kaip politinės kultūros terminus supranta kitų valstybių mokslininkai lyginant jų nuomonę su Lietuvos mokslininkais. Kitas svarbus uždavinys pristatyti politinės kultūros raidą ir sampratą Lietuvoje. Ir galiausiai paskutinis aspektas, kurį būtų galima aptarti, tai „Naujosios“ politinės kultūros atsiradimas ir jos bruožai.