Politinė kultūra Lietuvoje

Turbūt visi išgirdę žodį kultūra žino apie ką bus kalbama. Tačiau kultūros sričių yra daug. Pats žodis kultūra kildinamas iš lotyniško veiksmažodžio colere (apgyvendinti, lavinti, gerbti). Iš esmės, kultūra apima žmonių veiklą: skirtingos teorijos pateikiančios kultūros apibrėžimus paprastai nurodo į skirtingus tokios veiklos rinkinius. Kultūra yra sudėtinė visuma apimanti žinias, tikėjimus, menus, moralę, teisę, papročius ir kitus gebėjimus, kuriuos žmogus įgyja kaip visuomenės narys.[5] Šiame darbe taip pat bus nagrinėjama kultūra, tiksliau viena iš kultūros sričių – politikos kultūra.
Politinė kultūra, kaip ir bet kuri kita, formuojasi ne iškarto. Jai reikalingas laikas, todėl apie Lietuvos politinę kultūrą galime kalbėti, kaip apie gana jauną, tačiau turinčią šiokią tokią raidą, nes dabartinė politinė kultūra pradėjo formuotis tik nuo priklausomybės atgavimo laikų. Tai buvo didžių perversmų metas visur, todėl patys žmonės turėjo daug kur keist savo įpročius ir požiūrius, tuo pačiu turėjo formuotis naujas požiūris į šalies valdymą ir valdančiuosius. Kažin ar Lietuvos politikos kultūrą galime laikyti galutiniai susiformavusią, tačiau raida vyko ir ją galime išnagrinėti. Vargu ar Lietuvos politinę kultūrą galime laikyti puikia ar iki galo susiformavusią. Tačiau kultūra formavosi ir yra tokia kokia yra ir būtent politikos kultūros raidą bei dabartinę politiką Lietuvoje ir analizuosime šiame darbe, tam kad išvystume jos privalumus ir trūkumus, jos formavimosi pagrindus ir galėtume palyginti su kitų šalių kultūromis, jei tai išvis įmanoma lyginti.
Kaip žinome kultūros politikos pradininkais minimi G. Almond ir S. Vebra, tačiau politikos kultūros tyrinėtojai šios šakos „šaknis“aptinka jau Antikoje. Todėl darbe bus analizuojama ne tik Lietuvos politikos raida, tačiau ir paminėtos žymiausių politinės kultūros tyrėjų ir pradininkų politinės kultūros sampratos, bei pateikta tyrimų atliktų Lietuvoje analizė.Besiformuojančią Lietuvos kultūrą analizavo tokie autoriai, kai V.Vrdžius ir J. Šmulkščius, aspektus bandė analizuoti ir M. Degutis, Vl. Gaidys, R.Povilaitis, G. Vitkus. Šiuo metu vis daugiau autorių pasisako šia tema, todėl atsirado daugiau knygų ir straipsnių, kurių analizė leis susidaryti aiškesnę nuomonę apie Lietuvos politinę kultūrą.
Darbo tikslas – Aptarti politinę kultūrą Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
1. Atlikti politinės kultūros sampratų apžvalgą
2. Pateikti Lietuvos politinės kultūros raidos apžvalgą
3. Aptarti dabartinę situaciją Lietuvoje