Migrantų įsitraukimas į kilmės šalies politinį gyvenimą: Lietuvos atvejo studija

Migracija — kompleksiškas ir nuolat kintantis reiškinys. Todėl ji tyrinėjama įvairiais aspektais ir formomis. Intensyvūs migracijos procesai per ilgą laiką lėmė tai, kad šiuo metu nemaža gyventojų dalis gyvena diasporoje. Būtent todėl, daugelio pasaulio valstybių dėmesį patraukė diasporos ir jų potencialas palaikyti artimus santykius su kilmės šalimi. Diasporos pasitelkimas vidaus ir užsienio politikos interesams stiprinti visuomet buvo ir yra vienas pagrindinių kilmės šalies ir diasporos bendradarbiavimo aspektų. Lietuva, kaip šalis turinti savąją diasporą įvairiose pasaulio valstybėse, taip pat nėra išimtis. Lietuvos vyriausybė nuolat kuria ir vysto strategijas diasporos atžvilgiu, stengiantis įtraukti diasporą ne tik į kultūrinį, ekonominį, socialinį, bet ir į politinį valstybės gyvenimą. Nepaisant to, migrantų įtraukimo į kilmės šalies politinį gyvenimą tema yra beveik neanalizuota. Daugiausiai tyrimų buvo padaryta diasporą analizuojant per tautinio identiteto ir lietuviškosios tapatybės išsaugojimo prizmę. Todėl galima teigti, kad nagrinėjama tema yra nauja ir aktuali. Sklandžiai vystoma valstybės politika diasporos atžvilgiu, gali virsti ne tik artimais santykiais tarp diasporos ir kilmės šalies, bet taip pat ši strategija sudarytų sąlygas didinti valstybės konkurencingumą, pažangą ir kurtų pridėtinę vertę tiek kilmės šaliai, tiek ir pačiai diasporai.

Darbo problema: Lietuva jau ilgą laiką stengiasi palaikyti santykius su savąja diaspora ir kurti kryptingą migracijos politikos sistemą. Tačiau, vis besikeičianti valdžia ir aiškios migracijos politikos sampratos nebuvimas iškėlė probleminį klausimą — kaip sustiprinti migrantų politinį dalyvavimą kilmės šalyje? Todėl darbe siekiama atskleisti pagrindinius instrumentus, kuriais valstybė siekia įtraukti migrantus į vidaus ir užsienio politikos kūrimą.

Darbo tikslas: nustatyti ir išanalizuoti tikslines priemones, kurios leistų efektyviai sustiprinti diasporos ryšius su kilmės šalimi ir paskatintų diasporą įsitraukti į valstybės politinį gyvenimą.

Darbo objektas: kilmės šalies politika diasporos atžvilgiu.

Darbo uždaviniai:

1.Išskirti ir išanalizuoti pagrindines sąvokas bei darbo kintamuosius: Diaspora, Politinis dalyvavimas, Migracijos politika.

Nustatyti ir apibrėžti strategijų diasporos atžvilgiu teorinius ir praktinius aspektus.

3.Išanalizuoti Lietuvos valstybės strategijas diasporos atžvilgiu ir įvertinti jos praktinius įgyvendinimo metodus.

Siekiant darbo tikslo ir uždavinių įgyvendinimo, darbe naudojami mokslinės literatūros ir duomenų analizės metodai.

Darbo struktūra: darbą sudaro dvi pagrindinės struktūrinės dalys. Pirmoji, teorinė dalis apima du skyrius. Pirmajame skyriuje pateikiamos svarbiausios sąvokos ir pagrindinių darbo kintamųjų charakteristikos. Antrajame teorinės darbo dalies skyriuje analizuojami strategijų diasporos atžvilgiu teoriniai ir praktiniai aspektai. Empirinėje dalyje, apimančioje vieną skyrių, pasitelkiant kokybinę dokumentų analizę, nagrinėjamas Lietuvos ir jos santykių su diaspora atvejis.

Atsižvelgiant į darbo specifiką ir tematiką — naudota tiek lietuvių autorių tiek ir užsienio literatūra. Kaip pagrindinius lietuvių autorius galima paminėti R. Riekašių, N. Kasatkiną, A. Krupavičių ir A. Lukošaitį. Iš užsienio literatūros autorių galima išskirti tokius mąstytojus ir teoretikus kaip R. King, I. Kausch, G. Scheffer ir A. Gamlen.