Antono Čechovo dramos „Ivanovas“ analizė

Antonas Čechovas (rus. Антон Павлович Чехов, gimė 1860 m. sausio 29 d. Taganroge, Rusijoje – mirė 1904 m. liepos 15 d. Badenveilere, vok. Badenweiler, Vokietija, palaidotas Maskvoje) – vienas žymiausių rusų rašytojų, kūręs apysakas, apsakymus, pjeses. Jis laikėsi demokratinių švietėjiškų pažiūrų, kėlė švietimo, mokslo, kultūros reikšmę. Jo kūryboje parodytas XIX a. pab. Rusijos visuomenės įv. sluoksnių (daugiausia valdininkų, inteligentų) gyvenimas, aplinkos, vidinių varžtų, dvasinio nuovargio poveikis asmenybei; svarbiausias vaizdavimo aspektas – vidinė žmogaus kultūra, žmoniškumas.

Psichologinė lyrinė drama „Ivanovas“ kurta tuomet, kai rašytojas kentėjo po brolio mirties (dabar tai vadinama depresija). Kaip išsireiškė pats kūrėjas, „Gyvenu pilkai, be jokių džiugių prošvaisčių. Rimtai susimąstęs apie visa tai, mintis, prieštaraujančias mirčiai, atmetu kaip nelogiškas. Kiek bepajėgiu suvokti, gyvenimo detalės tėra baisybės, rietenos dėl menkniekių ir banalybės, vejančios viena kitą.“ (laiškas Leikenui, 1887 m. rugsėjo 29 d.). Žinant aplinkybes, kurioms esant rašytojas ėmėsi kūrinio, neįmanoma atsieti pagrindinio dramos personažo Ivanovo ir paties autoriaus išgyvenimų.

„Ivanovo“ premjera įvyko 1887 m. lapkričio 19 d. Salė buvo pilna žiūrovų. Nors A. Čechovas taip pat buvo ten, spektaklis patyrė fiasko. Nei aktoriai, nei publika neįstengė susidaryti prasmingos nuomonės apie Ivanovo asmenybę. Vienas teatro kritikas sakė: „Ivanovo charakterio paaiškinimo laukiau iki spektaklio pabaigos“. Pažymėtina, jog ir kiti dramaturgai kūrinio turinį pavadino visiškai nesuprantamu. Šis sumišimas vertinant pjesę tęsėsi. Išimtimi tapo tik spektaklio atgimimas Sankt Peterburge 1889 m. sausio 31 d.