„Vyšnių sodas“ Performatyvus Čechovas? Režisūrinė spektaklio analizė

Nacionalinis Kauno dramos teatras Artūro Areimos „Vyšnių sodą“ pagal Antono Čechovo to paties pavadinimo pjesę ilgai pardavinėjo nekilnojamojo turto agentūrose. Susidomėjusių apie šį rudenį žydintį fenomeną buvo daug. Kritikavusių taip pat. Iš pjesės rėmų išėjo tik reklama (bei dar žuvėdros) ar ir visas performatyvumo estetikos pavyzdys?

A.Čechovo laukimo dramoje sprendžiama, kaip išsaugoti Vyšnių sodą ir Gajevų dvarą, kad jis nebūtų parduotas iš varžytinių, ieškoma išeities, kaip apsisaugoti nuo bankroto. Laikas bėga pro akis, bet jokie sprendimai nepriimami. Trečiajame veiksme klausimas pakeičiamas – kas nusipirko dvarą? Aplink sodą sukinėjasi margas pulkas žmonių, kurie nesėkmingai bando tvarkyti savo gyvenimą. Tai (ir kad jie nepaliauja kalbėti apie save) sudaro vidinį dramos vyksmą.