Teisminio proceso su anoniminiais liudytojais analizė

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( BPK ) 1 straipsnyje įtvirtintas baudžiamojo proceso tikslas – maksimaliai greitai, išsamiai ir nepažeidžiant žmogaus bei piliečio teisių ir laisvių atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad būtų įgyvendintas teisingumas, t.y. nubaustas kaltas asmuo ir niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Taigi baudžiamojo proceso tikslas yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Tam, kad padaryta nusikalstama veika būtų kuo efektyviau ir greičiau išaiškinta, yra būtina apklausti ne tik nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį, bet ir ją mačiusį asmenį (liudytoją).Kalbant apie liudytojus, visų pirma, svarbu užtikrinti tai, jog jų interesai nebūtų pažeidžiami, jog jiems tinkamai būtų atstovaujama, kad jiems nekiltų reali grėsmė dėl parodymų, kuriuos jie duoda. Būtent todėl įstatymų leidėjas naująjame BPK įtvirtino anonimiškumo institutą, kai liudytojas, kuris nenori, jog jo tapatybė būtų atskleidžiama dėl parodymų, kuriuos jis duoda specfikos gali prašyti, jog jam būtų taikomas anonimiškumas. Šiame darbe būtent ir kalbama apie tai, kokį statusą baudžiamajame procese užima anominiai liudytojai, kokie privalo būti pagrindai, kad liudytojui būtų galima taikyti anomiškumą, kokie tokių liudytojų apklausos ypatumai bei kokia jų parodymų vertinimo specifika. Šio darbo tikslas – atskleisti proceso su liudytojais, kuriems taikomas anonimiškumas, ypatumus ir tokių liudytojų duotų parodymų reikšmę bylos nagrinėjimui ir nuosprendžio priėmimui. Siekiant darbo tikslo, naudotina tyrimo bazė yra šie norminiai teisės aktai bei mokslinė literatūra: Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), baudžiamojo proceso teisės specialistų mokslo darbai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija analizuojamais klausimais.Tyrimas atliktas taikant aprašomąjį, lyginamosios analizės, loginį, sisteminį metodus. Loginis bei sisteminis metodai naudojami analizuojant bei pateikiant perskaitytą medžiagą. Tuo tarpu lyginamoji analizė padeda nustatyti tiriamojo objekto grupinę priklausomybę – jis plačiai taikomas teisės moksle.