Supaprastintos baudžiamojo proceso formos

Temos aktualumas. 2011 bei 2013 metais padarius kai kurių BPK straipsnių, susijusių su supaprastintu baudžiamuoju procesu, pakeitimus, šios proceso formos dar nebuvo išsamiai analizuotos, o pakeitimai jokiame moksliniame darbe plačiau neaptarti. Todėl šis darbas atskleis įtvirtintų pakeitimų esmę bei tai, kokios įtakos šie pakeitimai turėjo supaprastintų baudžiamojo proceso formų lyginamiųjų aspektų kontekste.
Tyrimo objektas – supaprastintos baudžiamojo proceso formos: teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas bei pagreitintas procesas.
Tyrimo dalykas – supaprastintų baudžiamojo proceso formų lyginamieji aspektai tarpusavyje ir lyginant su įprastiniu baudžiamuoju procesu Lietuvoje bei su supaprastintomis baudžiamojo proceso formomis užsienio valstybėse.
Hipotezė – supaprastintos baudžiamosios procesinės formos yra priemonė pasiekti proceso greitumą, efektyvumą bei ekonomiškumą išlaikant pusiausvyrą su teisėtu bei teisingu nubaudimu už padarytą nusikalstamą veiką.
Tyrimo tikslas – atskleisti supaprastintų baudžiamojo proceso formų lyginamuosius aspektus.
Uždaviniai:
1) Atskleisti supaprastintų baudžiamojo proceso formų esmę ir pagrindinius bruožus;
2) Išskirti pagreitinto proceso ir teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso kaip supaprastintų baudžiamojo proceso formų skirtumus nuo įprasto baudžiamojo proceso Lietuvoje;
3) Palyginti Lietuvoje taikomas supaprastintas baudžiamojo proceso formas su panašaus pobūdžio proceso formomis, taikomomis užsienio valstybėse;
4) Nustatyti, ar supaprastintos baudžiamojo proceso formos Lietuvoje yra taikomos ir ar jų taikymas efektyvus, ar supaprastintomis baudžiamojo proceso formomis pasiekiama joms keliamų tikslų.
Tyrimo šaltiniai – Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos, užsienio valstybių ir tarptautinės teisės aktai, Lietuvos ir užsienio valstybių mokslinė teisinė literatūra, statistiniai duomenys. Taip pat panaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose pateikti išaiškinimai.
Tyrimo metodai:
1) Teoriniai metodai:
Abstrakcijos metodas panaudotas atskleisti supaprastinto baudžiamojo proceso bei atskirų jo formų sąvokas bei išskirti jų požymius.
Lyginamojo metodo pagalba palygintos atskiros supaprastintos baudžiamojo proceso formos tarpusavyje, taip pat jos palygintos su įprastiniu baudžiamuoju procesu bei su kai kurių užsienio valstybių supaprastintomis baudžiamojo proceso formomis.
Sisteminės analizės metodu pasinaudota siekiant atskleisti supaprastintų baudžiamojo proceso formų esmę viso Lietuvos baudžiamojo proceso kontekste. Tam buvo pasitelktos ne tik teisės žinios, bet ir kai kurių kitų mokslų žinios, statistiniai duomenys, su supaprastintu baudžiamuoju procesu praktikoje susidūrusių pareigūnų nuomonė.
2) Empiriniai tyrimo metodai:
Tyrimo metu nagrinėjamai temai išsamiau atskleisti ir darbo tikslui pasiekti buvo panaudotas anketinis apklausos metodas. Tyrimas atliktas 2013 metų sausio – vasario mėnesiais, į sudarytos anketos klausimus atsakė 76 Utenos apskrities (Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino, Zarasų) ikiteisminio tyrimo dalyviai, t. y. 12 teisėjų, 15 prokurorų, 13 advokatų ir 36 ikiteisminio tyrimo pareigūnai, dirbantys su supaprastinto baudžiamojo proceso bylomis. Išanalizavus tyrimo duomenis, nustatyta, kad dauguma tyrimo dalyvių (53,95 %) turi didesnį nei 10-ties metų darbo stažą, o absoliuti dauguma jų (96,05 %) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (Priedai Nr. 15-16).
Pokalbio metodo pagalba taip pat buvo sužinota ikiteisminio tyrimo dalyvių nuomonė apie supaprastintų baudžiamojo proceso formų efektyvumą jas taikant praktikoje.
Darbo praktinė reikšmė. Atlikus įstatyminės bazės bei praktikos analizę bei pasitelkus empirinius tyrimo duomenis bus išanalizuotos supaprastintos baudžiamosios procesinės formos Lietuvoje, žvelgiant į jas tiek istoriniu, tiek lyginamuoju aspektu nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste. Supaprastintų baudžiamųjų procesinių formų analizė padės nustatyti supaprastintų baudžiamojo proceso formų privalumus bei trūkumus baudžiamajame procese, reglamentavimo pokyčius bei praktinio šių procesinių formų pritaikymo problemas atskleidžiant padarytas nusikalstamas veikas.
Darbo struktūra. Šį rašto darbą sudaro įvadas, keturi dėstymo skyriai, išvados bei pasiūlymai. Kiekvienas iš dėstymo skyrių suskirstytas į atitinkamus poskyrius. Darbo pabaigoje pateikiami naudotos literatūros sąrašas bei santrauka užsienio kalba.