Baudžiamojojo proceso teisė

Temos aktualumas. Tema yra aktuali todėl, kad baudžiamosiose bylose padaryti baudžiamojo proceso teisės pažeidimai, nėra retas reiškinys. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Tačiau tiek moksliniai tyrimai, tiek ir teismų praktika rodo, jog baudžiamojo proceso metu nepakankamai paisoma žmogaus teisų ir laisvių apsaugos garantijų, pažeidžiami bendrieji teisės principai ir dar dažniau – atskiros baudžiamąjį procesą reglamentuojančios teisės normos. Baudžiamojo įstatymo pažeidimai daro išskirtinę žalą bei kelia ypatingus teisinius padarinius: tokiais teisės pažeidimais paminamos ar panaikinamos konstitucinės kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų proceso dalyvių teisės, atsiranda didelė žala, trukdoma pasiekti baudžiamojo proceso tikslus, tai neleidžia efektyviai kovoti su nusikalstamumu, Konstitucijoje teisinės valstybės siekį aiškiai išreiškusių Lietuvos Respublikos piliečių pasitikėjimą teisiniu procesu, jį vykdančiomis institucijomis, taip pat ir visa valstybe.
demokratinių valstybių baudžiamuosiuose procesuose egzistuoja galimybė peržiūrėti ir patikrinti priimtus pirmosios instancijos teismų nuosprendžius ir galutines nutartis. Pripažįstant, kad teismas, nagrinėdamas bylą, gali suklysti, kartu pripažįstama nepatenkinto proceso dalyvio teisė apskųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui.
Tyrimo tikslas yra išnagrinėti baudžiamojo nuosprendžio pakeitimo pagrindus.
Tam, kad pasiekti anksčiau minėtą tikslą, yra sprendžiami tam tikri uždaviniai. Tyrimo uždaviniai:
1) atskleisti baudžiamojo nuosprendžio kaip teisingumo akto sampratą ir reikšmę.
2) Išnagrinėti baudžiamojo nuosprendžio pakeitimo pagrindus apeliacinėje instancijoje.
3) Išnagrinėti baudžiamojo nuosprendžio pakeitimo pagrindus kasacinėje instancijoje.
Tyrimo metodai. Siekiant numatyto tyrimo tikslo yra kompleksiškai taikomi teoriniai metodai: istorinis, sisteminės analizės, lyginamasis, dokumentų analizės.
Tyrimo objektas yra baudžiamojo nuosprendžio pakeitimo pagrindai.
Kursinio darbo teiginiams ir išvadoms pagrįsti panaudota per 50 tyrimo šaltinių.
Darbo struktūra. Kursinis darbas susideda iš įvado, apimančio tyrimo apžvalgą, darbo metodologiją, dviejų dėstomųjų dalių ir išvadų. Kursinio darbo pabaigoje pateikiamas darbui rašyti naudotos literatūros sąrašas, santrauka lietuvių bei užsienio kalbomis.
Pirmojoje darbo dalyje aptariama baudžiamojo nuosprendžio kaip teisingumo akto samprata ir reikšmė.
Antrojoje darbo dalyje aptariamos stadijos, kuriose gali būti keičiamas teismo nuosprendis t.y. apeliacija ir kasacija bei konkretūs pagrindai kiekvienoje iš jų.