Anonimiškumas baudžiamajame kodekse: formos ir jų santykis

47 psl. / 12900 žod.

Ištrauka

Temos aktualumas ir naujumas. Daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, pastaraisiais metais egzistuoja neteisėtos įtariamųjų ir kaltinamųjų įtakos problema nukentėjusiųjų, liudytojų, jų giminaičių, draugų, kitų asmenų, padedančių baudžiamosios bylos tyrimui ir nagrinėjimui, atžvilgiu. Pasitaiko atvejų, kai nusikalstamų grupuočių lyderiai, narkotikų gabentojai patys tiesiogiai ar per draugus, giminaičius ir nusikalstamų grupuočių narius bando paveikti baudžiamosios bylos tyrimui padedančius asmenis. Vienas iš tokių pavyzdžių Lietuvoje - Vitalijus Keršis (Drąsiaus Kedžio byla ). Jis buvo bauginamas, sekamas. Jam grasino susidorojimu. Žmogus jautė baimę dėl savo gyvybės, kuri buvo susijusi su jo duotais parodymais.[1] Tai turi pragaištingą poveikį baudžiamosios teisės sistemai, nes daug nusikalstamų veikų lieka neatskleistų dėl liudytojų ir nukentėjusiųjų baimės, kad su jais bus susidorota.

Šiuo metu yra daug klausimų, susijusių su naujų metodų kūrimu, siekiant apsaugoti žmones, kurie gali palengvinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą arba nusikalstamų veikų atskleidimą. Valstybinė baudžiamojo proceso dalyvių apsauga yra palyginti naujas reiškinys, kuris dar nesukūrė šiuolaikinio baudžiamojo proceso reguliavimo kategorijos. Aukščiau minėti asmenys yra tiesiogiai priklausomi nuo žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo, kurių saugumas laikomas vienu iš svarbiausių baudžiamojo proceso paskirčių. Valstybės apsaugos priemonės asmenims, padedantiems tirti ir nagrinėti baudžiamąsias bylas, yra procesinės ir kitos saugumo priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse[2] ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme[3].

Akivaizdu, kad baudžiamojo proceso paskirties, numatytos LR BPK 1 straipsnyje, neįmanoma pasiekti be aktyvaus dalyvavimo aukščiau minėtų baudžiamojo proceso santykių dalyvių. Įrodyti nusikaltimą veiką, nustatyti įtariamuosius arba kaltinamuosius, motyvus, žalos lygį, taip pat kitas įrodytinas aplinkybes teisėsaugos pareigūnai gali tik efektyviai dirbdami su šiais asmenimis. Tačiau dauguma tyrėjų vis dar tiki, kad nukentėjusieji ir liudytojai yra tik informacijos apie nusikalstamą veiką, įtariamojo arba kaltinamojo asmenybę šaltinis, o ne realūs žmonės su savo charakteriais ir problemomis. Tokia situacija sukelia žmonių nepasitikėjimą valstybe, kaip žmogaus ir piliečio teisių ir laisvių garantu. Taip sutrinka ir tampa neveiksmingu teisingumo vykdymas, kyla daug sunkumų vertinant įrodymus baudžiamosiose bylose. Baudžiamosios bylos praranda perspektyvą, todėl vis daugiau ir daugiau nusikalstamas veikas padariusių asmenų išvengia teisingumo, o nukentėjusieji nuo nusikalstamų veikų ir jų šeimos praranda galimybę gauti kompensaciją už patirtą žalą.

Tyrimo praktinė reikšmė. Nustatyti anonimiškumo instituto teisinio reguliavimo netikslumus ir rasti būdą jiems pašalinti. Įstatymas reglamentuoja anonimiškumo institutą, bet vis dėlto kai kurios įstatymo nuostatos yra netobulos ir galima rasti būdą jas patobulinti, kad nekiltų abejonių dėl įstatymo aiškinimo ir taikymo. Jeigu įstatymas nepaliks abejonių, dviprasmybių, bus teisingai išaiškintas, tai pareigūnai galės realiai užtikrinti liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą.

Tyrimo objektas - teisiniai santykiai, kurie atsiranda, klostosi ir baigiasi taikant anonimiškumą, dalyvaujantiems baudžiamajame procese asmenims, kurie palengvina baudžiamųjų bylų tyrimą ir nagrinėjimą.

Tyrimo dalykas - LR BPK nuostatos, reglamentuojančios anonimiškumo instituto taikymą ir įgyvendinimą, teisminė praktika, kuri iliustruoja šios apsaugos priemonės taikymo praktinius aspektus.

Darbo tikslas - atskleisti anonimiškumo instituto Lietuvos baudžiamajame procese sampratą, formas ir šios apsaugos priemonės taikymo praktikoje diskusinius aspektus.

Tyrimo hipotezė - anonimiškumas ir jo formų santykis praktikoje neretai neteisingai aiškinamas, todėl ne visada gali užtikrinti efektyvią liudytojų arba nukentėjusiųjų apsaugą.

Tyrimo uždaviniai:

  1. atskleisti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio sampratą;
  2. atskleisti anonimiškumo instituto baudžiamajame procese sampratą ir atskirti ją nuo kitų neprocesinių liudytojų apsaugos priemonių;
  3. išsiaiškinti absoliutaus ir dalinio anonimiškumo taikymo pagrindus ir sąlygas;
  4. atskleisti anonimiškumo formų derinimo problemas bei pateikti jų šalinimo būdus.

Darbo metodai. Magistriniame darbe naudojami bendrieji mokslo metodai: sisteminės analizės metodas, kurio metu bus bandoma logiškai susisteminti apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonių rūšis, jų taikymo pagrindus, baudžiamojo proceso dalyvius, kuriems gali būti taikomas anonimiškumas, teisės lyginamosios analizės metodas – jo pagalba bus lyginami Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių norminiai teisės aktai dėl apsaugos priemonių asmenims, padedantiems tirti baudžiamąsias bylas (Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos Respublikos, Rusijos Federacijos), dokumentinės analizės, kurio pagrindą magistriniame darbe sudarys baudžiamųjų bylų analizavimas.

Tyrimo šaltiniai. Darbe vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, galiojančiais Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Estijos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės sutartimi ,,Dėl bendradarbiavimo vykdant liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą“, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymu, Europos Tarybos rekomendacijomis dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų apsaugos, taip pat mokslininkų R. Jurkos, I. Randakevičienės, S. Juzukonio, G. Godos ir kt. darbais bei liudytojų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Darbe remiamasi teismų praktika, kitų šalių norminiais teisės aktais, statistika, Žmogaus Teisių Teismo praktika.[4]

Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, dėstomoji dalis (3 skyriai), išvados ir pasiūlymai. Darbo pabaigoje pateikiama santrauka lietuvių ir anglų kalba bei naudotos literatūros sąrašas.

[1] http://www.balsas.lt/naujiena/761082/neparankus-pedofilijos-skandalo-liudytojas-bijo-net-policininku

[2] Toliau tekste - LR BPK

[3] Toliau tekste - apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įst.

[4] Toliau tekste - EŽTT


Turinys

  • Įvadas3
  • 1. Apsauga nuo nusikalstamo poveikio: samprata, rūšys ir bendrieji taikymo pagrindai6
  • 2. Anonimiškumo samprata14
  • 2.1. Baudžiamojo proceso dalyviai, kuriems gali būti taikomas anonimiškumas14
  • 2.2. Liudytojo apsauga nuo nusikalstamo poveikio15
  • 2.3. Pilnas anonimiškumas ir dalinis anonimiškumas21
  • 3. Anonimiškumo formų derinimo problemos28
  • 3.1. Anonimiškumo taikymo pagrindų problematika28
  • 3.2. Anoniminio liudytojo apsaugos užtikrinimo praktiniai aspektai32
  • Išvados ir pasiūlymai38
  • Santrauka40
  • Summary41
  • Naudotos literatūros sąrašas42

Reziumė

Autorius
ermakarova
Tipas
Diplominis darbas
Dalykas
Teisė
Kaina
€12.39
Lygis
Universitetas
Įkeltas
Sau 6, 2015
Publikuotas
2014 m.
Apimtis
47 psl.

Susiję darbai

Įrodinėjimo pareiga baudžiamajame procese

Teisė Referatas zuzenka
Įrodymai – tai faktai , kuriais remiantis teisės normų nustatyta tvarka gali būti konstatuojama, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių teisinius bei kitokius faktus, svarbius...