Demokratija ir pilietinė visuomenė: tarpusavio sąveikos paieška

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau tekste – Konstitucija) 1 str. įtvirtinta: “Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokraitnė respublika”. Demokratinio režimo skelbimas suponuoja tam tikrų laisvių bei teisių pripažinimą. Konstitucijoje įtvirtinta teisė į laisvą informacijos skleidimą ir keitimąsi ja, taip pat rinkimų teisė, minties, sąžinės ir tikėjimo laisvė. Kita vertus, Konstitucijos 35 str. taip pat įtvirtina piliečių teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas.LR Konstitucijos preambulėje skelbiamas darnios visuomenės siekimas, tad 35 str. įtvirtinta nuostata sudaro sąlygas aktyviai pilietinei visuomenei formuotis. Pilietinė visuomenė šiuo atveju suprantama kaip kontrakto tarp valstybės ir piliečių išdava ir demokratinės valstybės klestėjimo paslaptis. Kita vertus pilietinė visuomenė yra sudėtinga ir daugiasluoksnė sąvoka. Joje išskiriami normatyvinis, institucinis, teorinis-analitinis aspektai. Normatyviniu požiūriu ši sąvoka sąlygoja piliečių ir socialinių grupių motyvavimą ir mobilizavimą viešai politinei veiklai. Jos apibrėžime akcentuojamas formavimas tvirtų elgsenos modelių, tarp kurių lemiamas vaidmuo tenka tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, solidarumo, abipusės atsakomybės jausmams. Institucinis pilietinės visuomenės aspektas akcentuoja piliečių subjektiškumą, jų kuriamą autonominių visuomeninių institutų tinklą, išreiškiantį piliečių savanorišką susitarimą, jų saviraidos siekį. Teorinisanalitinis sąvokos aspektas išreiškia bandymą moksliškai analizuoti ir paaiškinti socialiniuspolitinius procesus. Darbo tema: „Demokratija ir pilietinė visuomenė: tarpusavio sąveikos paieška“. Siekiant darbo tikslo atskleisti demokratijos ir pilietinės visuomenės tarpusavio sąveiką, svarbu apibrėžti sąvokas „demokratija“ ir „pilietinė visuomenė“, rasti jų tarpusavio ryšį. Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą darbe būtina remtis tiek normine, tiek ir moksline literatūra, taip pat moksliniai tyrimo metodai, tokiais kaip aprašomasis, lyginamosios analizės, loginis,sisteminis.