Mirties problema filosofijoje

Vienas svarbiausių veiksnių, vienijančių žmoniją, yra mirtis. Dar negimė toks žmogus, kuris būtų nemirtingas, ir kuriam visiškai nerūpėtų mirties problema. Visi mes mirštame, tačiau ne visi vienodai suvokiame, kas tai yra mirtis. Kiekvienas turi savitą požiūrį į mirtį, savitą jausmą ir suvokimą. Vieni jos bijo, kiti palankiai sutinka kai neišvengiamumą, natūralų dalyką, kiti kaip bausmę už nuodėmes.
Viduramžiais žmogų lydėjo biologinės mirties baimė, pasireiškianti kaip savigynos instinkas, be to, kaip Dievo kūrinį jį slėgė ir pomirtinio gyvenimo baimė. Žmogus nežinojo, kas jo laukia po mirties. Naujausiais amžiais susiformuoja žmogaus, kaip didžiausios vertybės, samprata.
Senoliai apie mirtį, apie žmogaus mirtingumą kalbėjo daug aiškiau, giliau ir paprasčiau. Dabar tie dalykai tarsi nebemadingi. Lyg ir nepatogu užsiminti, nesinori gąsdinti žmonių. Užsiminus apie mirtį, dauguma žmonių pasimeta, tarsi būtų nemirtingi. Paprasčiausiai dabar mirtis yra antraeiliame plane. Svarbiausia gyvenimas su savo teikiamais džiaugsmais ir malonumais. Galbūt tai galima paaiškinti kaip baimę pažvelgti tiesai į akis. Reikia pripažinti, kad dauguma žmonių yra bailiai, nes be galo bijo mirties. Svarbiausia tik gyventi, pasinerti į buitį, apsikrauti daiktais, lakstyti iš vienos vietos į kitą, taip ir nesurandant tikrosios. Niekas nemokė žmonių, kad mirtis yra būtinas žmogaus gyvenimo papildymas.
Juk iš tikrųjų vienu žvilgsniu – nėra nei dabarties, nei praeities, nei ateities. Yra tik nesibaigiantis vientisas laiko srautas ir mirtis – žiauri ir negailestinga, nutraukianti gyvybę, bet tuo pačiu projektuojanti žmones nepažystamam matavime. Štai čia ir iškyla mirties problema, mirties apmąstymų paradoksai, kurių galia, baisus ar nebaisus, ramus grožis išvaduoja ir suteikia jėgų gyventi. O ypatingai kurti, tobulėti, suvokti savo tikslus, prasmes, įvardinti viską savaip, įamžinti save čia, šiame pasaulyje.
Nagrinėjant mirties problema, iškyla daug filosofinių klausimų: kas yra mirtis? Ar tai yra gėris, ar blogis? Kas laukia po jos? Ko vertas žmogaus gyvenimas, jei viskas išnyksta? Kam gimti, jei vėl pavirsti į pelenus? Kaip kiekvienas žmogus supranta ir priima mirtį? Kaip pasirengti mirčiai? Atsakymų į šiuos klausimus ir bandoma ieškoti šiame darbe.
Darbo tikslas – ištirti mirties problemą filosofijoje.
Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, iškelti tokie uždaviniai:
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti mirties suvokimo problemą.
2. Išaiškinti mirties priežastis.
3. Atskleisti sielos ir kūno mirtingumo prielaidas.
4. Panagrinėti mirties baimės problemą.