Politinės minties istorija. Aristotelio politinės santvarkos. Kas lemia jų įvairovę?

Pažvelgus atgal į istoriją, būtų galima prisiminti didžiuosius filosofus, kurie mokė kurti valstybę. Juk be praeities nėra ateities. Kaip medis be šaknų nesunokina vaisių, taip nė viena valstybė negali gyvuoti, nesiremdama savo praeitimi. o Europos šalys turi bendrą praeitį – senovės Graikiją. Kiekvienas mokslas turi savo pradininkus, kurie ir padeda pagrindus tolesnei to mokslo raidai. Filosofijos mokslas ne išimtis. Ji net laikoma visų mokslų “motina”. Ir ne veltui, juk didžių filosofų mintimis, pavyzdžiui Aristotelio, yra pagrįsta valstybės sampratos teorija. Todėl aktualu pasidomėti, ką filosofas Aristotelis kalbėjo apie antikinės valstybės kūrimą ir valstybės paskirtį.
Aristotelį (384 m. pr. m. e. – 322 pr. m. e.) galima laikyti pirmuoju politologu. Jis ne tiek filosofavo, kiek detaliai analizavo polių politinį gyvenimą ir santvarkas, darė savo išvadas ir apibendrinimus. Tad savo darbe būtent ir panagrinėsiu Aristotelio mintis apie valstybės santvarkas.
Mano darbo tikslas - apibūdinti antikinės valstybės santvarkų rūšis pagal Aristotelį bei nustatyti, kas lemia šių santvarkų įvairovę.
Išsikėliau tokius uždavinius:
1. aprašyti valstybės santvarkos sampratą;
2. aprašyti valstybės santvarkų rūšis ir porūšius;
3. atsakyti į klausimą, kas lemia valstybės santvarkų rūšių ir porūšiį įvairovę.
Rašydama darbą taikiau šiuos metodus:
1. empirinį - atrinkau tinkamą literatūrą ir ją išnagrinėjau;
2. aprašomąjį - perteikiau autorių mintis nagrinėjama tema.
Pirmoje darbo dalyje pateikiau valstybės santvarkos sampratą, t.y. paaiškinau kaip ją supranta Aristotelis. Antroje dalyje išskyriau valstybės santvarkų rūšis bei porūšius, aprašiau kas kiekvienai santvarkai būdinga ir kuo jos skiriasi viena nuo kitos. O trečioje dalyje panagrinėjau priežastis, lemiančias santvarkų įvairovę.