Ilgesys ir kančia kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis

...Anot Žano Batisto Lakordero „Žmogus be tėvynės – tai smiltelė, pasmerkta laiko ir erdvės atsitiktinumų savivalei“.....

..........Skausmingiausias metas daugeliui Lietuvos žmonių buvo Antrasis pasaulinis karas. Dėl karo nemaža dalis Lietuvos šviesuomenės pasitraukė į Rusijos gilumą tarp jų ir Salomėja Nėris kartu su sūnumi paliko savo mylimus namus. Tai ypač subtili lietuvių lyrikė, neoromantikė, sugebėjusi perteikti moterišką pasaulio jauseną, gyvenimo džiaugsmą ir skausmą.......

.........S. Nėries eilėraščiuose sutinkame atsiminimų apie tėvynę bei sielvartingų nuo gimtinės atplėšto žmogaus išgyvenimų. Eilėraščių lyriniam subjektui atsilaikyti padeda prisiminimai, svajonės apie gimtuosius namus, vizijos iš praeities ir ilgesys..........

Maištingas ir kuriantis žmogus negali nekentėti – gyvenimo dėsniai dažnai prieštarauja menininko norui mėgautis laisve, ramybe, poilsiu, atsiduoti vien tik kūrybiniam procesui........... Žymiausias Antano Škėmos kūrinys „Balta drobulė“ – tai ir XX a. vidurio lietuvių, europiečių istorinės patirties dokumentas, ir to laikotarpio dvasinės katastrofos apibendrinimas.....