Praradimas kaip kūrybinio įkvėpimo šaltinis (V.Mykolaitis – Putinas, A.Škėma, B. Sruoga)

Praradimas – svarbus aspektas, formuojantis žmogaus asmenybę. Romos Imperatorius Markas Aurelijus vadovavosi nuostata, jog praradimas yra ne kas kita, kaip pasikeitimas. Išgyvenęs netektį žmogus neišvengiamai keičiasi, sutelkia visas gyvybines jėgas įveikti kančią. Skausmas ir stiprūs išgyvenimai paveikia individo vidinį pasaulį, priverčia jį susimąstyti, atveria akis naujiems potyriams bei ištraukia iš apatijos liūno. Sukrėtimai skatina žmogų ieškoti problemos sprendimo ar būdų skausmui išreikšti, kurie gali pasireikšti įvariomis meno formomis. Sakoma, jog iškiliausi menininkai gimsta iš didelio skausmo. Būtent skausmas padeda įvertinti paprastus dalykus ir susimąstyti apie tai, kas galėtų suteikti laimės, taip pat skatina svajoti. Lietuvių literatūroje yra nemažai pavyzdžių, kuomet praradimo įkvėpti autoriai sukūrė literatūrinius šedevrus. Prisiminkime Vincą Mykolaitį-Putiną, kuriam gyvenimo kryžkelėje teko pasirinkti vieną gyvenimo kelią, neišvengiamai prarandant kitą; Antaną Škėmą, netekusį Tėvynės ir išgyvenusį neslopstantį jos ilgesį; Balį Sruogą, praradusį laisvę ir savo akimis liudijusį žmogiškumo išsigimimą Štuthofo koncentracijos stovykloje. Šie autoriai įkvėpimo sėmėsi iš asmeninių praradimų sukelto skausmo.

Praradimas, tai nebūtinai tam tikro daikto ar žmogaus netekimas. Praradimas gali būti siejamas ir su žmogaus vidumi, kuomet iš vidinio konflikto kyla teisingo gyvenimo kelio pasirinkimo klausimas, ir neišvengiamas praradimas. Gyvenime nuolat reikia rinktis, tad pasirinkimas eina išvien su praradimu. Ši gyvenimo kelio pasirinkimo problema - V. Mykolaičio-Putino psichologinio romano ,,Altorių šešėly” pagrindas. Pirmą kartą lietuvių literatūroje buvo sukurtas toks sudėtingas žmogaus paveikslas, pateikta gili ir detali jo vidinių išgyvenimų analizė. Galima teigti, kad šiame kūrinyje autorius ir jo personažas Liudas Vasaris susieti glaudžiais biografiniais ryšiais, kurie kurstė skaitytojų smalsumą, tačiau pats V. Mykolaitis - Putinas teigė – “Aš nesiginu, kad tarp Vasario ir manes yra nemaža dvasinio panašumo – panašių minčių, išgyvenimų, svyravimų…viena kita buitinė paralelė, bet tai ir viskas”. Autorius veikėjo lūpomis atskleidžia savo asmeninį požiūrį į gyvenimo kelio pasirinkimo krizę, kelią jos link. Liudas Vasaris – kūrybingas, savęs ieškantis žmogus, gyvenimo priverstas rinktis tarp kunigystės ir asmeninės laimės bei kūrybinės laisvės.