Motinos meilės svarba J.Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“ ir V. Juknaitės esė „Išsiduosi. Balsu“

„Motina tartum kantrybės, meilės ir humaniškumo aukuras, kuriame vaikai semiasi gerumo, išminties ir dorovės perlų“, - yra rašiusi Šatrijos Ragana. Gyvenime yra daug dalykų, kurie mums suteikia laimę, tačiau palaikymą ir šilumą, saugumo jausmą ir rūpestį suteikia tik neišsenkanti ir neišmatuojama motinos meilė. J.Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“ keturi jaunuoliai, netekę motinų, susiduria su įvairiais sunkumais ir turi patys su tuom susitvarkyti. V. Juknaitės esė „Išsiduosi. Balsu“ yra aptariama beglobių vaikų problema. Taigi, motinos meilės svarbą galima įrodyti remiantis šiais kūriniais.Dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“ pagrindiniai veikėjai neturi žmogaus, kurį galėtų mylėti visa širdimi ir jausti jo meilę, todėl jiems tai daro milžinišką įtaką jų asmenybės raidai, visam gyvenimui, vietai visuomenėje, socialiniams ryšiams. Visus keturis jaunuolius motinos neturėjimas paveikia skirtingai. Vienas iš pagrindinių veikėjų – Andrius – turi polinkį į smurtą ir prievartą. Jis sako: „Pasiutimas! Eime į gatvę, užmušime... “ „Išprievartausime pirmą sutiktą moterį.“ Andrius neturi pagarbos jausmo moterims, net pasiūlo draugams kartu išprievartauti Beatričę. Svarbiausia, jog Andrius dėl to nesijaučia blogai. Jis neturi dvasinio gyvenimo.Julius šiame kūrinyje linkęs prieštarauti kitiems, ypač savo tėvui. Šeimoje esant tik tėvui ir sūnui tampa neįmanoma palaikyti šiltą šeimos židinį, todėl jų santykiuose dažnai atsiranda konfliktų. Julius elgiasi labai neapgalvotai, su Zina susilaukia vaiko ir nebenori su ja būti. Taip pat jis lengvai pasiduoda draugų įtakai ir sutinka su Andriaus pasiūlymu išprievartauti Beatričę. Motiną jis gerbia, tačiau jos nebuvimas ir lemia tokį Juliaus nepastovumą ir nepasitenkinimą visuomene.