Moterų paveikslai visuotinėje literatūroje (J. V. Gėtė ir V. Šekspyras)

Visų laikų literatūroje rašytojai skirdavo daug dėmesio kuriant individualius moterų paveikslus. Nepaisant dažnai pabrėžiamų patriarchalinės visuomenės rėmų, autoriai ryškiai akcentuodavo neįkainojamą moterų svarbą bendruomenėje, išaukštindavo jų pastangas bei darbą formuojant laimingą šeimyninį gyvenimą. Vienas iškiliausių Apšvietos epochos poetų Johanas Volfgangas Gėtė bei tragedijos žanro kūrėju vadinamas Viljamas Šekspyras savo kūriniuose taip pat gan didelę dėmesio dalį skyrė aptarti moterų vaidmens svarbai, ypač akcentuojant šių teikiamos meilės galią.

Vokiečių poetas J. V. Gėtė savojoje filosofinėje tragedijoje „Faustas“ moterį vaizdavo kaip trapų bei nekaltą Dievo kūrinį. Visą moteriškąją jėgą sutalpindamas švelniame Margaritos paveiksle, rašytojas suteikė skaitytojui galimybę pajusti neaprėpiamą jos vidinį pasaulį. Religinga bei dora Margarita, kūrinio pradžioje tapusi viena iš esminių Fausto pasaulio pažinimą pasiekti padėsiančių užgaidų, išgyvena sudėtingą ir tragišką moters gyvenimą <...>