Moterų paveikslai Antikos literatūroje

Kaip teigė garsus vienuolis Pranciškus Asyžietis. „Dvaras be moterų – tai metai be pavasario, pavasaris be rožių.“ Iš tiesų moteris įvairiuose kūriniuose, apysakose ir pasakose yra vaizduojama kaip  svarbiausia „namų dvasia“. Nei viena pirkia, nei vienas Dvaras neapsieina be šeimos rūpintojos – moters. Kad ir kokia ji svarbi namų židinio kurstytoja būtų Antikoje, moteris neturėjo daug teisių. Viena iš jų - ji negalėjo sudaryti testamento ir palikti turto savo vaikams. Sakoma kad moteris privalo rūpintis savo namų jaukumu ir šviesumu, o ne teisiniais reikalais, kurie, anot Antikos kūrėjų, buvo vyriški reikalai. Moteris Antikoje buvo suprantama kaip deivė. Gabija buvo namų židinio kurstytoja, Heskihija – ramybės deivė, Hera- santuokos deivė. Dažniausiai moters pareiga buvo tvarkyti namus, gaminti valgį bei auklėti savo atžalas, juos mokyti. Tuo tarpu vyrų viena iš pagrindinių pareigų buvo – dirbti, nešti į savo šeimą uždirbtus pinigus. Įvairios literatūros ir yra unikalios tuo, kad galime įžvelgti vis skirtingus moterų paveikslus.

Viename garsiausių Tragiko Sofoklio prologe „Antigonė“ moteris vaizduojama kaip drąsi, sugebanti aukotis asmenybė. „Antikinės literatūros ribos apima laikotarpį, trukusį nuo VIII a. pr. Kr. iki V a. po Kr. Antikinės literatūros pabaigą žyminti V a. po Kr. riba yra susieta su Romos žlugimu, kuris, pagal istorinius šaltinius, įvyko 476m. labiau atspindi ne literatūrinių, bet istorinių ir politinių pokyčių slenkstį.“ Tačiau reikėtų paminėti ir tai, kad šiuo laiko tarpu „gimė“ ir kone geriausias prologas „Antigonė“. Kalbant apie Antigonės, kaip pagrindinės kūrinio veikėjos, paveikslą, galime paminėti tai, kad ji yra be galo stipri ir drąsi asmenybė: ši jauna mergina sugebėjo pasipriešinti aukščiausią valdžią turinčiam vyrui. Antigonė išdrįso tiesiai į akis pasakyti valdovui , kad jis yra tironas, reikalaujantis visiško paklusnumo. Toks moters pasipriešinimas vyrui Senovės Graikijoje buvo laikomas nederamu dalyku, todėl Antigonė buvo nubausta griežčiausia bausme - pasmerkta mirti.