Ar visada kaltė daro žmogų jautresnį?

Ar visada kaltė daro žmogų jautresnį?

Rusų rašytojas M. Bulgakovas teigė, kad pasaulyje nėra piktų žmonių, yra tik nelaimingi žmonės. Kaltė tai - nusižengimas, nusikaltimas bei nemalonus jausmas dėl savo blogų darbų pasekmių. Neretai žmonės padarė blogą yra nelaimingi ir kamuojąmi kaltės jausmo. Dažnai niekšingi poelgiai yra padaromi dėl blogų aplinkybių, auklėjimo ar nesupratimo. Bet ar visada žmogų paveikia jaučiama kaltė? Aš manau, kad taip, kadangi žmonės, jausdamiesi kalti, apgailestauja, jaučiasi vienišai ir pergyvena dėl savo poelgio.

Padaręs klaidą žmogus atgailauja ir kenčia. Atgaila - tai yra atsiprašymas už savo nuodemės ir atleidimo prašymas. Ji yra vienintelis kelias žmogui išsivaduoti iš nerimo dėl savo padarytų klaidų. Kaltė dėl išduotos tėvynės jautė, XX a. Neoromantikė ir viena taletingiausių visų laikų lietuvių poečių, Salomėja Nėris. Poetė gyveno istoriškai sunkiu laikotarpiu – jai teko iškęsti du Pasaulinius karus, Sovietų okupaciją. Būtent Sovietų okupacijos metais kūrėja susilaukė kritikos ir kaltinimų, pašlovinus Staliną eilėraščiu. Jaučiamą kaltę ji aprašo rinkininyje „Prie didelio kelio“, eilėraštyje „Maironiui“.