Kalbėjimo įskaitos darbas, tema: Žmogaus kančios reikšmė ir prasmė  literatūroje

Visiems žinomas krikščioniškojo tikėjimo simbolis kryžius, simbolizuoja neapsakomą Kristaus kančią. Senovėje romėnai pasmerkdavo žmones kankinamai mirčiai juos nukryžiuojant (prikalant prie kryžiaus). Nuo to laiko, kai krikščionių mesijui Jėzui Kristui buvo paskirta bausmė nešti kryžių į kalną ant kurio jis buvo nukryžiuotas, kryžiaus nešimą mes vadiname savo fizinę ar dvasinę kančią, kurios išvengti gyvenime nepajėgia nė vienas žmogus. Kančios reikšmė yra neišvengiama ir skirtingų meno srovių literatūroje. Įžymaus lietuvių prozininko, iškentusio XX amžiaus totalitarinius režimus, Balio Sruogos kūryboje fiziškai kenčiantis žmogus išlieka dvasiškai stiprus ir žmogiškas, o XX amžiaus vidurio lietuvių išeivijos poeto, neoromantiko Jono Aisčio kūryboje žmogus (kūrėjas) jaučia pareigą kentėti dvasiškai, taip pasiaukojant dėl paprastų žmonių.