Kitoks žmogus literatūroje

Žmogus, kuris elgiasi ar mąsto ne taip, kaip yra priimta jį supančioje visuomenėje, dažnai vadinamas kitokiu. Literatūroje autoriai šiuos išskirtinius asmenis geba vaizduoti įvairiai. XX a. Pracūzų rašytojo Albero Kamiu romane „Svetimas“ kitoks žmogus yra pagrindinis veikėjas apatiškasis Merso, o XX a. Vokiečių ekspresionistas Franzas Kafka romane „Metamorfozė“ tokį žmogų vaizduoja pagrindiniu veikėju Gregoru Zamza, kuris staiga virsta vabalu.

Kitoks žmogus, kuris nuo daugelio skiriasi savo mąstymu ir elgesiu, Albero Kamiu, filosofo ir rašytojo, romane „Svetimas“ yra pagrindinis veikėjas Merso. Pavadinimu norima pasakyti, kad jis nėra artimas visuomenei. Svetimasis niekados nemeluoja : atsisako dirbtino jausmingumo mamos laidotuvėse, neverkia, nes motinos mirtis jam buvo nyki ir nereikšminga.Jis dalyvauja laidotuvių procese, tačiau tai daro visiškai be emocijų bei nesistengia laikytis elegsio normų, kurios yra priimtos gedint(rūko cigaretes, geria kavą prie mamos karsto, nenori matyti jos). Grįžęs iš laidotuvių eina maudytis į pakrantę, kur sutinka seną pažįstamą Mari. Mergina nustemba, kad dar vilkint geduligą rūbą Merso plaukioja, juokiasi, pasiekia kūnišką artumą. Atkreipęs dėmesį į nemaloniai besijaučiančią Mari pareiškia, kad „tai pagaliau nieko nereiškia“ ir tą pačią dieną eina į kiną. Jų santykiams vystantis, Mari pareiškia, kad norėtų susituokti – ši mintis pagrindinio veikėjo nedžiugina, bet ir netrigdo. Jis nemeluoja, kad tikrai nuoširdžiai nori ją vesti. Netiki meile.Merso nerūpi ir kitų reikalai. Supratęs, kad kaimynas muša savo moterį nelabai kreipia į tai dėmesį, tai nesukelia jam jausmų, priešingai negu Merei.Nesistengia apsimesti ambicingu ir motyvuotu darbuotoju prieš savo viršininiką.