Miško ir žmogaus santykis literatūroje

Įžanga

1. Prisistatymas. Mano kalbėjimo tikslas yra atskleisti tai, kaip miškas ir žmogus yra vaizduojami lietuvių literatūros kūriniuose ir kokia to vaizdavimo prasmė bei reikšmė kiekvienam iš mūsų.

Dėstymas

Pagrindinė mintis – miškas ir žmogus yra neatsiejami vienas nuo kito.

Teiginiai:

1. Miškas yra vaizduojamas spalvingas ir išraiškingas. (Antanas Baranauskas. Poema „Anykščių šilelis“. Vaizduojamas miško grožis.)

1. Miškas yra susietas su žmogumi jau nuo senovės. (Marius Katiliškis. Romanas „Miškais ateina ruduo“, kuriame vaizduojamas ryšys tarp miško ir žmogaus.).
2. Miškas taip pat yra didelė ir nykstanti vertybė. (Juozas Aputis. Novelė „Šūvis po Marazyno ąžuolu“. Vaizduojama vertybių griūtis.)