Kaip žmogų veikia socialinė aplinka?

„Tas, kuris nori būti laisvas, iš tikro yra laisvas“ – rašė žymus prancūzų filosofas, švietėjas, politikos teoretikas Žanas Žakas Ruso. Panašu, kad maištingas žmogus sugeba pasipriešinti socialinei priespaudai ir išlikti savimi. Tačiau kiek individų savyje atranda ryžto maištauti? Dabartinis žmogus yra per silpnas, todėl pasiduoda ir leidžia socialinei aplinkai formuoti savo gyvenimą. Taigi, drąsu teigti, kad individui lemta nepaklusti jį varginančiai sistemai, tačiau ne visi sugeba kovoti ir todėl pasirenka nieko nekeisti.

Visų pirma, visuomenė susiduria su socialine nelygybe, kuri priverčia kritikuoti realybę. Dar XX a. pab. Lietuvoje teko kovoti už žmogaus laisves ir teises. Nenuostabu, kad dar šiais laikais susiduriame su Antrosios sovietinės okupacijos padarytais nuostoliais: norėdami užmiršti bėdas individai pasineria į alkoholizmą. Juk iš tiesų, SSRS valdžia naudojo alkoholį kaip priemonę paversti mus „varganais, apgautais invalidais“ (R. Gavelis). Tokia stipri atskirtis tarp intelektualaus ir paprasto žmogaus įžiebė nelygybės problemą. Deja, bet su sovietinės okupacijos sunkumais susidūrė ir šiuolaikinis lietuvių poetas, nepriklausomybės laikotarpio kūrėjas Jurgis Kunčinas. Nors rašytojas augo pedagogų šeimoje ir buvo griežtai augintas, tačiau Vilniaus universiteto nebaigė ir neįgijo aukštojo išsilavinimo.