Kaip žmogus elgiasi dramatiškomis aplinkybėmis?

            Dramatiškos aplinkybės – tai padėtis, kurioje žmogus atsiduria ties tragiškų išbandymų riba. Jos meta iššūkį įprastai kasdienybei. Dramatiškomis aplinkybėmis žmonės elgiasi itin skirtingai. Visi turime spalvingiausius charakterius, būdo savybes bei skirtingus gyvenimo lūkesčius. Vieni gali kovoti už save ir savo laisvę, kiti – priešingai: susitaikyti ir stengtis gyventi toliau. Galų gale, skirtingai suvokiame pačią sąvoką „dramatiškos aplinkybės“ – kas vienam dramatiška, kitam bus tik mažas nesklandumas. Tačiau dėl vieno yra aišku – tai itin sudėtinga ir daug jėgų reikalaujanti situacija. Net ir mūsų lietuvių tautos žmonės praeityje patyrė skaudžius išgyvenimus, ko neišvengė dėl politinių priežasčių. O ar mūsų laikų žmonės išgyventų panašiomis sąlygomis? Kaip žmonės laikėsi tokiomis sunkiomis gyvenimo sąlygomis? Kaip jiems pavyko ne tik išgyventi, bet ir tobulėti? 
            Visų pirma, net ir tragiški išgyvenimai nepakeičia tvirtos dvasios žmogaus. Jis tiesiog stengiasi prisitaikyti prie jų nepaisydamas savo principų. Apie sunkius gyvenimo įvykius pasakoja garsus Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Balys Sruoga savo atsiminimų knygoje „Dievų miškas“. Pačiam rašytojui teko susidurti su baisiu įkalinimo ir laisvės atėmimo jausmu, bandančiu jo dvasią. Antrojo Pasaulinio karo metais Balys Sruoga buvo įkalintas fašistinėje koncentracijos stovykloje Štuthofe. Čia jis patyrė žiaurią dehumanizuojančią sistemą. Karo pabaigoje išgelbėtas iš lagerio rašytojas grįžo į Vilnių, bet čia jau neberado savo šeimos. Fiziškai ir dvasiškai išsekęs rašytojas gydėsi Birštone ir per du mėnesius parašė atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Tai ne tik knyga apie koncentracijos lagerį, tai įrodymas, kaip žmonės gali greitai keistis tokiomis sąlygomis. Pagrindinis veikėjas pasakoja, koks gyvenimas buvo už grotų: kaip elgėsi prižiūrėtojai, kokie buvo santykiai tarp kalinių, kokius darbus dirbo, kaip buvo vykdomos bausmės, koks buvo maistas ir net apie mirtį. Daugybė paprastų, dorų žmonių, norėdami išgyventi lageryje, virto žudikais. Tačiau pasakotojas nebuvo vienas iš jų. Jis liko nuoširdus ir padedantis kitiems žmogus. Jis net sugebėjo nustumti į šalį emocijas ir išsaugoti tikslą dokumentuoti prisiminimus – sugebėjo parašyti dvi komedijas ir parsivežti lagerio prisiminimus. Net dirbdamas kanceliarijoje nepalaužiamo būdo Balys Sruoga klastojo įsakymus ir taip gelbėjo draugus nuo bausmių ir dujų kameros.  Šis kūrinys parodo, kaip net sunkiomis akimirkomis galima išlikti pačiu savimi. Tad emociškai tvirto žmogaus nepalaužia net patys stipriausi išgyvenimai.